Vasario 14 dieną Ievos Zasimauskaitės gerbėjai galės mėgautis lietuviška jos eurovizinės dainos versija, kuri vadinasi „Kol myliu“, o jau nuo vasario pradžios TV eteryje sukasi trumpos šios dainos ir vaizdo klipo ištraukos, kuriose – vaikai, suaugę, seneliai ir jų meilė.
„Meilė – tai kelias, jis nėra lygus, jis vingiuotas, pilnas staigių posūkių, kalniukų ir duobių. Tik susikibus už rankų ir stipriai mylint galima tą kelią praeiti kartu. Tai nėra lengva, bet čia ir yra gyvenimo laimė, mylint tą kelią eiti kartu. Kartu įveikti tuos posūkius, atlaikyti kalniukus, stengtis peršokant duobes“, – sako Ieva ir siūlo pažinti žmones, kurie nufilmuoti dainos vaizdo klipe, nes jų istorijos, nors iš pirmo žvilgsnio gana paprastos, iš tiesų yra stebuklingos – jos įrodo, kad tikra meilė trunka amžinai.
Irena ir Vytautas gyvena Dauguose, Alytaus rajone. Jie pažįstami jau 60 metų, 57-erius gyvena santuokoje. Abu užaugino du vaikus ir dabar jau turi tris anūkus bei vieną proanūkį. Jaunystėje Irena laimėjo prieš Vytautą stalo teniso varžybose, jis nupirko jai Karakumo saldainių kaip prizą. Irenos ir Vytauto vestuvėse dalyvavo 80 žmonių, grojo kaimo kapela, baltos Volgos suko tris ratus aplink Laisvės alėją. Senos kaimynės bambėjo, kad santuokos laukia „dargana“, mat diena buvo lietinga. Tačiau piktos pranašystės neišsipildė. Irena prieš 60 metų sutikusi Vytautą stalo teniso varžybose, tąkart laimėjo netik varžybas, bet ir Vytauto širdį ir tikrą, ilgą meilės kelią.
Elena ir Vytautas gimė, vienas kitą sutiko ir iki šiol gyvena Kaune. Draugauja jau 65-erius metus, 62-ejus – susituokę. Užaugino dvi dukras, turi keturis anūkus ir du proanūkius. Elena pastebėjo Vytautą šokiuose. Vytautas norėjo pakviesti jos draugę, tačiau draugę pakvietė kitas, o Vytautas pakvietė šokti Eleną.
Kartą, jau besibaigiant pasimatymui, Vytautas paklausė, ar Elena susitiks su juo dar kartą. „Kai aš atsakiau „galbūt“, jis numovė nuo mano rankos žiedą ir pasakė, kad atgausiu tik atėjusi. Bet žiedas man nebuvo toks svarbus, kaip susitikti su Vytautu dar kartą“, – svajingai prisimena Elena.
Elenos ir Vytauto vestuvėse dalyvavo daugiau nei 30 žmonių, jos vyko Aukštuosiuose Šančiuose, buvo 7 Pobedos ir vienas ZIM‘as.
Tačiau poros istorijoje netrūko ir dramatiškų akimirkų. Kol Vytautas buvo kariuomenėje, ji susirado kitą. O Vytautui grįžus visi susitiko. Elena pabėgo, tačiau vyrai rimtai pasikalbėjo, parodė vienas kitam Elenos laiškus ir… įskaudinti abu nusprendė ją palikti. Tačiau kartą Vytautas atėjo pas Eleną į darbą. Vėl vienas kitą išvydę jie jau nebesiskyrė.
„Iš toli pamatydavau ir tuoj pat išrausdavau“, – šypsosi Elena.
Vanda ir Antanas – iš Jonavos rajono, Bukonių. Drauge gyvena jau 55-erius metus, užaugino dvi dukras ir turi tris anūkus. Susipažino šokiuose. Antanas sako, kad pakviesti šokti nebuvo sunku. Sunkiau buvo po to, nes Vanda dažnai pykdavo. Bet Antanas tikina, kad po pykčių visada buvo labai gera susitaikyti. Vanda ir Antanas susituokė Bukonyse, Vandos gimtinėje. Šventėje dalyvavo apie 40 žmonių ir viskas vyko pagal senąsias lietuvių tradicijas – ir piršlį korė, ir jaunikio kelnes slėpė...
Jokie sunkumai ar pykčiai jų neišskiria, „nes po pykčių visada labai gera susitaikyti“, – visus moko Antanas.
Aldona gyvena senelių namuose. Palaidojusi mylimą vyrą ji vis dar mintimis ištikima jam ir gyvena prisiminimuose. Jai tai – meilės kelio dalis. Aldona su Ieva Zasimauskaite sužaidė šachmatų partiją ir ją laimėjo su didele šypsena: „Įveikiau tave, mergaite“, – didžiuodamasi pasakė.
