Lietuvoje nufilmuota Olandijos, Kanados ir Japonijos drauge kurta juosta su „Oskarais“ lyginamame „Emmy“ TV kūrinių konkurse varžėsi draminio mini serialo kategorijoje. Filmas konkuravo su prancūzų, britų ir brazilų darbais.
„Tokijo teismas“ statulėlės nepelnė, bet iš tūkstančių pasaulyje per metus sukuriamų tokios kategorijos filmų patekti į geriausiųjų ketvertuką – didžiulis laimėjimas.
„Be kino dailininkų, kostiumininkų ir kitų Lietuvos profesionalų šis filmas nebūtų patekęs į „Emmy“ apdovanojimams siūlomų filmų sąrašą. Gal net nebūtų nufilmuotas! Turiu pagrindo tai sakyti.
Tai labai aukštas įvertinimas. Būti tarp keturių geriausiųjų – nenusakomas jausmas“, – įspūdžiais dalijosi kompanijos „Artbox“ įkūrėjas kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, kurio dėka ši juosta buvo filmuojama ne kur kitur, o mūsų šalyje.
„Tokijo teismas“ – istorinė drama apie 1946-aisiais, iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismą Japonijoje, analogišką Niurnbergo procesui ir teisusį Japonijos karininkus bei valdininkus už karo nusikaltimus.
Vis dėlto Tokijo tribunolas skyrėsi nuo Niurnbergo: pastarajame iš esmės žaista į vienus vartus, o Tokijo teisme teisėjai nebuvo vieningos nuomonės. Jie atstovavo 11 pasaulio valstybių – praktiškai visam Ramiojo vandenyno regionui, ten kolonijų turėjusioms Europos šalims ir daug diskutavo dėl kaltinimų teisėtumo. Manyta, kad teismas truks porą mėnesių, bet jis baigėsi tik po pustrečių metų.
„Amerikiečiai siūlė visus nuteisti be jokių klausimų. O štai Indijos teisėjas abejojo viso tribunolo teisėtumu. Jo manymu, negalima teisti žmonių už veiklą, kuri nebuvo laikoma nusikaltimu ją vykdant.
Olandijos teisėjas svyravo tarp tų dviejų pozicijų, kol priėjo savo nuomonę, kuri irgi kėlė klausimą dėl kaltinimų pagrįstumo. Visame šiame kontekste atsirado įdomi teismo drama“, – pasakojo K.Drazdauskas apie teismo ir juo paremto filmo intrigą.
Didžiausias iššūkis filmo kūrėjams buvo rasti karo suniokoto Tokijo vaizdus. Tai buvo atspirties taškas – prodiuseriai keliavo po pasaulį ieškodami tinkamos filmavimo vietos, kol galiausiai „Artbox“ įkūrėjui K.Drazdauskui pavyko įrodyti, kad geriausiai tinka Lietuva.
Filmavimo komanda dirbo Kaune, Didžiasalyje, Vilniuje. Lietuviams teko pastatyti apie 2,5 tūkst. kv. metrų dekoracijų – atkurti teismo salę, viešbutį, pokario Tokiją.
Didžioji dalis scenų nufilmuotos senajame „Audėjo“ fabrike – ten pasitelkus brėžinius, fotografijas ir archyvus buvo atkurtas viešbutis „Tokyo Imperial“, kuriame gyveno teisėjai, vyko karščiausios diskusijos.
Vilniaus kino klasterio studijoje buvo pastatytos teismo salės dekoracijos, o Didžiasalyje rasti griuvėsiai puikiai tiko subombarduoto Tokijo vaizdams.
„Japonams šis filmas labai svarbus, todėl viskas buvo atkuriama iki menkiausių detalių. Iš Japonijos buvo vežami originalūs kimono, cigarečių ir degtukų pakeliai“, – pasakojo K.Drazdauskas.
Nors pagrindinis veiksmas sukasi apie teisėjus, kai kurioms scenoms reikėjo masuotės. Prodiuseriams tai buvo ne tokia jau paprasta užduotis – juk Lietuvoje nėra daug japonų.
„Surinkome visus japonus iš aplinkinių valstybių, tačiau ir jų buvo per mažai. Teko suktis – pirmame plane filmavome japonus, o antrame – kinus, vietnamiečius, kazachus“, – gudrybę atskleidė K.Drazdauskas.
Robo W.Kingo ir Pieterio Verhoeffo režisuotoje istorinėje dramoje nusifilmavo ne viena kino žvaigždė: Jonathanas Hyde’as („Titanikas“, „Džiumandži“), Paulas Freemanas („Indiana Džounsas“), Michaelas Ironside’as („Oro gvardija“), Irrfanas Khanas („Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnynų milijonierius“).
Sovietų Sąjungai atstovavusio teisėjo generolo Ivano Zarianovo vaidmenį sukūrė lietuvių aktorius Kęstutis Jakštas. Vienintelės moters – vertėjos – vaidmenį atliko taip pat lietuvė Gabija Jaraminaitė.
„Režisieriai išpūtė akis pamatę, kaip K.Jakšto herojus arbatą geria su įmerktu į ją šaukšteliu. Aktorius praplėtė jų akiratį – paaiškino, kad tai rusams būdingas įprotis“, – šypsojosi K.Drazdauskas, prisimindamas linksmą epizodą.
„Tokijo teismo“ išleistos dvi versijos: 4 dalių TV filmas ir kino teatrams skirtas ilgametražis filmas.
Pirmąjį pernai gruodžio mėnesį parodė Japonijos nacionalinis transliuotojas ir internetinė televizija „Netflix“ – premjera vienu metu įvyko 195 šalyse.
Kelionę po kino teatrus „Tokijo teismas“ pradėjo rugsėjo mėnesį Utrechte (Olandija). K.Drazdauskas tikisi jį atvežti ir į Lietuvą – nors filmas neskirtas plačiajai auditorijai, drama įdomi, todėl galėtų rasti žiūrovų.
