Žiniasklaidos koncerno „Hubert Burda Media“ apdovanojimai – animacinio filmo herojaus stirniuko Bembio statulėlės menininkams, sportininkams, politikams ir kitų sričių profesionalams – išdalytos jau 69-ą kartą.
Šįmet jomis pagerbti aktorius Arnoldas Schwarzeneggeris (70 m.), supermodelis Claudia Schiffer (47 m.), buvęs sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas Volodymyras Klyčko (41 m.), kadenciją baigęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (77 m.) ir kiti garsūs žmonės.
Skirdama apdovanojimą Auksinio gaublio laureatui H.Jackmanui už viso gyvenimo nuopelnus žiuri ypač įvertino jo meistriškumą romantinėje dramoje „Australija“ (2008 m.), veiksmo trileryje „Kardžuvė“ (2001 m.) ir miuzikle „Vargdieniai“ (2012 m.).
– Ką jums reiškia apdovanojimai? – paklausė žurnalistai H.Jackmano.
– Gavęs apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus žmonai pasakiau: „Galbūt jis man skiriamas, kad liaučiausi daryti tai, ką darau.“
O jei kalbėtume rimtai, jaučiuosi labai pagerbtas.
– Išgarsėjote „Iksmenuose“ sukūręs Ernį. Ar to vaidmens labai troškote?
– Kaip tik jis išjudino mano karjerą, bet buvo metas, kai pernelyg daug vaidinau veiksmo filmuose.
– Jūsų sūnui Oscarui Maximilianui – 17-a, dukrai Avai Eliot – 12 metų. Ar vaikai neketina sekti jūsų pėdomis?
– Dukra nori pamėginti, jai patinka vaidinti. Geriausias būtų roko žvaigždės, aktorės, šokėjos ir virtuvės meistrės derinys.
Mano naujame miuzikle „Didysis šou meistras“ dukrai teko statistės vaidmuo. Jeigu jos pasirodymą iškirpčiau, turėčiau didelių nemalonumų.
– O sūnus?
– Netgi dešimt arklių jo nenutemptų į pramogų pasaulį. Sūnui visiškai nesvarbu, kad esu įžymus.
Kol kas jis įsivaizduoja save sodininku, galbūt pasirinks žemės ūkį. Oscarui labai svarbus socialinis teisingumas, todėl galbūt dirbs skurdžiose šalyse.
– Neįprasti 17-mečio planai.
– Ir aš taip manau. Žaviuosi juo.
– O jūs nežavite jo?
– Savo filmais – ne. Sūnaus nedomina tokios juostos kaip „Loganas. Ernis“, kuriose vaidinu. Jis mieliau per „YouTube“ žiūri trumpus klipus. Kita vertus, Oscarui patinka ir seni dalykai, pavyzdžiui, anglų komikų grupė „Monty Python“.
– Ar sunku būti geru tėvu?
– Tai buvo ir yra sunkiausias mano vaidmuo. Anksčiau maniau, kad būdamas tėvas išmanysiu viską geriau už vaikus. Buvau įsitikinęs, kad savo vaikams galėsiu suteikti visas gyvenimo pamokas.
Tai buvo didelė klaida, nes tenka mokytis nuolankumo. Turiu nuolat mokytis ir keistis.
– Esate švelnus ir ramus tėvas?
– Ne visada, reikalauju ir drausmės. To išmokau iš savo tėvo, kuris mokėjo būti griežtas.
Aišku, neperlenkiu lazdos, galiu atleisti vadeles, bet esu griežtesnis už žmoną.
Kartą savo bičiulio, įžymaus vaikų psichologo, paklausiau: „Ką darau neteisingai?“ Jis atsakė: „Per daug viską komplikuoji. Savo vaikus mylėk ir pamaitink. To pakaks.“
– Augdamas patyrėte mažai laimės: motina jus paliko, kai buvote aštuonerių.
– Nepasakyčiau, kad buvau nuskriaustas. Koks vaikas visiškai patenkintas tuo, kaip yra auklėjamas? Nebuvau išimtis.
Myliu savo tėvus, jie – nuostabūs žmonės. Taip, jie turėjo bėdų, jų santuoka subyrėjo, bet nė sekundės neabejojau, kad esu mylimas. Tėvams vaikas visada svarbiausias.
– Atrodo, jums puikiai sekėsi iki tos akimirkos, kai sužinojote, kad sergate odos vėžiu.
– Tai nekėlė grėsmės gyvybei.
– Asmenukes, kuriose jūs operuojamas, kėlėte į savo paskyrą tviteryje.
– Taip norėjau paskatinti tuos, kurie delsia kreiptis į odos gydytoją.
– Kodėl pamėgote asmenukes?
– Priežastis labai paprasta. Anksčiau net esant penkiems laipsniams šalčio fotografai tūnodavo prie namų, kad mane nufotografuotų iš arti.
Tai galiu padaryti ir pats. Be to, jos padeda bendrauti su gerbėjais.
– Priešingai nei tėvų, jūsų santuoka – tvirta.
– Taip. Jei sutinki tinkamą žmogų, esi beveik laimėtojas. Deb (Deborra Lee Furness – 61 metų australų aktorė ir prodiuserė. – Red. ) yra mano likimas.
Tai pajutau širdies gilumoje ir niekada nė akimirkos neabejojau.
– Visuomet norėjote vaikų?
– Taip. Negalėjau jų nelaukti. Ir dėl to, kad augau didelėje šeimoje (aktorius turi du brolius ir dvi seseris. – Red.). Pradėję gyventi kartu stengėmės kuo greičiau pradėti kūdikį.
– Jūsų laimei niekada nieko netrūko?
– Privalau nepamiršti vienos taisyklės. Pažinties pradžioje Deb pasakė: „Negalime abu tuo pat metu dirbti ir neturime išsiskirti ilgiau nei dviem savaitėms. Jei to nepaisysime, skyrybos – neišvengiamos.“
Atsakiau: „To nebus.“
Parengė Ona Kacėnaitė
