Erotikos ir prievartos kupina kriminalinė drama „Babilonas Berlynas“ neseniai buvo pristatyta Vokietijos sostinėje. Serialas nukelia į praėjusio amžiaus pradžią, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Pagrindinis herojus – policijos komisaras Gereonas Ratas (aktorius Volkeris Bruchas, 37 m.), narpliojantis įvairius nusikaltimus Berlyne – nuo banalių žmogžudysčių iki prekybos narkotikais.
Prabanga alsuojančioje Veimaro respublikoje (demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi 1919–1933 m.) į valdžią pamažu ėmė brautis nusikaltėliai.
Prostitucija, narkotikai ir žudynės tapo Berlyno kasdienybe. Miesto gatvės virto nacių ir komunistų susidūrimų arena.
Vokietija išgyveno tradicinių vertybių nuosmukį, tačiau Pirmajame pasauliniame kare nugalėta valstybė jau pradėjo kaupti jėgas, kad dar kartą pabandytų parklupdyti pasaulį.
Televizijos serialas sukurtas pagal vokiečių rašytojo ir žurnalisto Volkerio Kutscherio (54 m.) romaną „Šlapia žuvis“. 2008-aisiais pasirodžiusi knyga buvo parduota daugiau nei milijono egzempliorių tiražu, išversta ir į anglų kalbą.
Šešiolikos dalių „Babilonas Berlynas“ kainavo 40 mln. eurų. Tai brangiausias Vokietijos TV serialas.
Įspūdinga ir jo kūrybinė grupė. Serialą režisavo ir scenarijų kūrė kultinių filmų „Bėk, Lola, bėk“, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, „Debesų žemėlapis“ režisierius Tomas Tykweris (52 m.), dramos „Sudie, Leninai“ scenaristas Hendrikas Handloegtenas (49 m.) ir Vokietijoje gerai žinomas režisierius Achimas von Borriesas (49 m.).
„Romaną „Šlapia žuvis“ pasitelkėme kaip karkasą. Nesukūrėme naujų personažų, tik jiems suteikėme kitokių spalvų“, – aiškino A.von Borriesas.
Dar nesukurtą serialą panoro įsigyti ne vienos Europos šalies TV kompanijos – programų sudarytojams pakako perskaityti scenarijų.
Šįmet Kanuose susirinkę įvairių šalių TV ekspertai „Babiloną Berlyną“ minėjo tarp serialų, kurie gali pelnyti daugiausia žiūrovų simpatijų.
Kriminalinę dramą, kuri buvo filmuojama keturiose Berlyno gatvėse ir didžiuliame Vokietijos kino studijos „Babelsberg“ paviljone netoli Potsdamo, finansavo mokama televizija „Sky 1“ ir Vokietijos visuomeninis transliuotojas ARD.
Spalio 13-ąją šį vokiečių serialą pradės rodyti „Sky 1“, o 2018-ųjų rudenį jį išvys ir ARD žiūrovai. Dar iki „Babilono Berlyno“ premjeros kūrybinė komanda pradėjo planuoti jo tęsinį.
Rugsėjo 28-ąją Vokietijos sostinės teatre „Berliner Ensemble“ vykusioje premjeroje žiūrovai negailėjo pagyrų aktorei S.Janušauskaitei, seriale įtaigiai įkūnijusiai kabareto „Moka Efti“ dainininkę Svetlaną Sorokiną.
– Kaip jūs vertinate savo vaidybą? – paklausiau aktorės.
– Esu pagrindinių aktorių penketuke. Dirbant neatrodė, kad mano vaidmuo yra labai didelis, tačiau pasižiūrėjusi dvi pirmąsias serijas supratau, jog nuvertinau savo indėlį.
Per premjerą apsidžiaugiau, kai vedėjas ištarė: „Kviečiame į sceną unikalaus vardo aktorę iš unikalios šalies Lietuvos.“ Apėmė geras jausmas, nes, kol buvo filmuojamas serialas, neretai turėjau įrodinėti, kad Lietuva jau seniai nėra Sovietų Sąjungoje.
– Per premjerą Berlyne jūsų geltona suknelė tvieskė tamsių apdarų jūroje.
– Pasirinkau dizainerės Ramunės Piekautaitės suknelę – aš norėjau spinduliuoti lengvumą ir šviesą, nes šis serialas tamsus ir slogus, be to, mano personažas yra neigiamas.
– Kaip patekote pas T.Tykwerį?
– Vokiečių režisierius ieškojo rusų aktorės ir kreipėsi į Europos kino rinkoje dirbantį rusų aktorių Ivaną Švedovą, kad šis rekomenduotų geriausią savo šalies aktorę. (S.Janušauskaitė daug filmuojasi Rusijoje. – Red.)
Gal nuskambės paradoksaliai, bet I.Švedovas pasiūlė mane. T.Tykweris suabejojo: „Tu tikrai manai, kad tai yra geriausia rusų aktorė?“
Tuomet Ivanas pasiūlė režisieriui pažiūrėti Anos Melikjan filmą „Žvaigždė“.
Po peržiūros T.Tykweris pasakė: „Oho, imam!“
– Vaidinate kabareto dainininkę su vyriškais atributais: vilkite vyrišką kostiumą, esate su juodu peruku ir ūsais. Kaip rengėtės vaidmeniui?
– Vaidinu rusę, kuri kabareto scenoje ir nešvariems darbeliams atlikti pasitelkia vyrišką įvaizdį.
Mano herojė – sukta ir paslaptinga. Kelis mėnesius su režisieriais, grimuotojais, kostiumininkais svarstėme, kaip turėtų atrodyti herojės vyriškoji pusė.
Buvau trumpai nusirėžusi plaukus. Man siūlė perimti vokiečių aktoriaus Klauso Kinski įvaizdį, bet pamaniau, kad juodas perukas atrodys įspūdingiau, ypač kai herojė jį nusiims ir pasirodys jos šviesūs plaukai.
Vyriškas kostiumas buvo sunkus ir daugiasluoksnis – apatinės kelnės, diržai, petnešos, varlytė, sąsagos, cilindras, galifė kelnės, ilgi auliniai batai, ilgas išsiuvinėtas odinis paltas.
Po drabužiais įdėdavo poroloninius raumenis, krūtinę suverždavo, taip pat primontuodavo netikrus vyriškus atributus. Vasarą filmuotis buvo sunku: prakaitas žliaugdavo, tekdavo dažnai daryti pertraukas.
Įsijausti į vaidmenį padėjo kostiumas. Į grimuotojų vagonėlį įeidavau kaip moteris, o po trijų valandų pradėdavau kitaip elgtis, kalbėti, galėdavau spjaudytis, keiktis.
– Ar buvo fiziškai sudėtingų scenų?
– Koncertas kabareto scenoje buvo filmuojamas tris dienas. Filmavime dalyvavo apie 1000 žmonių.
Man teko ne tik šokti. Scenoje dainuoju pati, tuo pat metu daina buvo ir įrašoma.
Viename epizode turėjau eiti judančio traukinio stogu. Nesutikau, kad mane pakeistų kaskadininkė.
– Kaip jums sekėsi kalbėti svetimomis kalbomis?
– Seriale kalbu vokiškai ir rusiškai. Su komanda bendraudavau angliškai.
Anksčiau nebuvau susidūrusi su vokiečių kalba, tad teksto mokymasis atėmė daug laiko. Kaliau net naktimis. Vokiškai turėjau kalbėti beveik be akcento.
– Ar su kuo nors iš „Babilono Berlyno“ komandos užmezgėte šiltą draugystę?
– Žinau, kad galiu paskambinti T.Tykweriui, paprašyti pagalbos arba tiesiog pasakyti: „Klausyk, rytoj atvažiuoju. Susibėkime išgerti kavos.“ Ir jis tikrai apsidžiaugs.
Ir vokiečių aktorius Larsas Eidingeris yra mano sielos žmogus, turintis puikų humoro jausmą.
– Kalbama apie serialo tęsinį.
– Apie tai nieko nežinau, bet jei pasiūlytų toliau vaidinti, mielai sutikčiau. Per paskutinę pamainą pirmasis T.Tykwerio asistentas pasakė: „Na, matai, tavo herojės nenušovė.“ Tad visko gali nutikti.
– Iš kiekvieno filmavimo parsivežate suvenyrą.
– Kabareto grimo kambaryje kabėjo mano herojės, įsikūnijusios į vyrą, koncertiniai plakatai, išleisti XX amžiaus pradžios stilistika. Dabar jie mano namuose.
Matys ir Lietuvos žiūrovai
* Pasigėrėti S.Janušaskaitės talentu netrukus galės ir „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovai.
* Aktorę išvysime A.Melikjan dramoje „Žvaigždė“ (2014 m.), kurioje ji atliko pagrindinį Margaritos vaidmenį. Jos herojė – senstančio, įtakingas pareigas einančio oligarcho meilužė, nežinanti, kur dėti milijonus.
* Už šį vaidmenį S.Janušauskaitė Sočio kino apdovanojimuose „Kinotauras“ pelnė geriausios aktorės vardą, taip pat buvo apdovanota Rusijos kino meno ir mokslo akademijos prizu – Auksiniu ereliu.
* Lapkričio 16-ąją televizija pradės rodyti režisieriaus Timūro Alpatovo serialą „Krikšto tėvas“, kuriame S.Janušauskaitė atliko pagrindinį amerikietės žurnalistės vaidmenį.
Jos herojė atvyksta į karo siaubiamą Kosovą ir įsimyli gydytoją, kuris griaudint mūšiams priima kūdikius.
