Rasa ir Arūnas šį atstumą įveikia kasdien, o kartais net du kartus per dieną. „Ieškojome namų, kuriuose būtų gera gyventi, – prisiminė Arūnas. – Anuomet tokios didelės butų pasiūlos nebuvo, o monolitiniame ar blokiniame name gyventi mes nenorėjome. Pagalvojome, kodėl nepamėginus paieškoti namo užmiestyje?“
Namų už miesto Rasa su Arūnu ieškojo ilgai. Įsivaizdavo savo namą ant kalno, nuo kurio būtų galima žvelgti į apylinkes. Bet gyvenimas mėgsta išdaigas. Ąžuolų alėja vingiuojantis kelias atvedė į Neries slėnį – į daubą, kurioje ir drėgniau, ir šalčiau nei kitose vietose. Tačiau tereikėjo akimirkos, kad nuspręstų: čia bus jų namai.
Restauruoti regioniniame parke pastatytą namą nebuvo lengva, laikydamiesi taisyklių, jie čia beveik nieko nekeitė. Nors erdvės viduje nėra logiškai ir patogiai išdėliotos, Rasa sako, kad tai namai, iš kurių nesinori niekur važiuoti.
Vilniuje pora praleidžia daug laiko. „Vyno klubo“ įkūrėjai kiekvieną rytą dukrą veža į mokyklą, paskui važiuoja į darbą biure. Vakarais jie dažnai kviečiami į renginius, patys organizuoja mokymus ir degustacijas, taigi, tenka grįžti namo, persirengti ir vėl važiuoti į miestą. Per 17 metų vos keliskart liko nakvoti Vilniuje, bet, prisipažįsta, pasigailėjo. Tokios tylos ir ramybės, sako, niekur daugiau nėra.
Gamtos prieglobstyje užauginę dukrą Gilę, daug po pasaulį keliaujantys Rasa ir Arūnas kol kas nekalba, kad norėtų grįžti į miestą. Darnus gyvenimas su gamta juos daug ko išmokė, prie upės gali stebėti metų laikų grožį, pabusti su paukščiais. Viso to mieste, neabejoja, tikrai neras.
Kokius dalykus suprato Arūnas ir Rasa gyvendami užmiesčio name? Ar nesigailėjo savo sprendimo? Ką šiandien darytų kitaip? Kaip įsirengti 13 kvadratinių metrų butą mieste? Ko reikia norint pigiai ir gražiai atnaujinti savo virtuvę? Visi atsakymai jau šį šeštadienį, 9.30, laidoje „4 kampai“ tik per “Lietuvos ryto” televiziją.
