Šiaulietė savo mylimajam „taip“ ištarė birželio 17-ąją. Vestuves pora atšventė linksmai – į Sauliaus tėvams priklausantį Šiaulių restoraną „Arkos“ pakvietė apie 60 draugų ir artimųjų.
„Norėjome jaukių vestuvių, kuriose dalyvautų mums svarbiausi žmonės. Nebuvo jokio piršlio korimo ar panašiai – tiesiog smagi šventinė vakarienė, į kurią pakvietėme tuos, su kuriais dažniausiai bendraujame“, – pasakojo Aušra, tekėdama pasirinkusi vyro pavardę.
Tuokdamasi ji pasipuošė balta suknele, pasiūta jaunos siuvėjos Deimantės Poškutės, – išdėsčiusi jai savo norus Aušra liko labai patenkinta.
„Norėjau paprasto, gražaus drabužio, be karoliukų ir blizgučių. Tokį ir gavau. Beje, iš tokios pačios medžiagos Deimantė pasiuvo suknelę mano dukrai“, – džiaugėsi A.Mikšienė.
Santuoka vainikavo dvejus su puse metų trukusią Aušros ir Sauliaus draugystę. Jų bendravimas užsimezgė per bendrus draugus.
„Geriausia mano draugė yra ištekėjusi už Sauliaus bičiulio. Leisdavome laiką kartu, keturiese, o po kiek laiko Saulius jau pradėjo mane vieną kavos kviesti.
Per draugų vestuves sėdėjome šalia, tą vakarą Saulius ir užsiminė, kad jaučia kažką daugiau nei draugiškus jausmus. Pradėjome susitikinėti, po kiek laiko apsigyvenome kartu“, – pasakojo Aušra.
Per Kalėdas Saulius pasipiršo, pora nusprendė ilgai neatidėlioti vestuvių. „Buitis negąsdino – juk ne vienus metus gyvename kartu. Turėjome pakankamai laiko pažinti vienas kitą, apsišlifuoti.
Žmonės šiais laikais neskuba tuoktis, bet ko laukti? Be to, neslėpsiu, žmonos statusas moteriai leidžia jaustis kitaip. Bent jau man taip atrodo“, – atviravo žurnalistė.
Kuo jos širdį užkariavo sutuoktinis? Aušra nedvejodama paminėjo nuoširdumą ir mokėjimą bendrauti.
„Jis – labai geros širdies, draugiškas. Linksmas, mėgstantis bendrauti, o man tai labai svarbu, nes pati esu pleputė, su žodžio nesurezgančiu žmogumi negalėčiau būti.
Tuo pat metu jis ramesnis už mane. Aš – ugnis, jis – vanduo, kai reikia, mane nugesina ir pristabdo. Manau, mes vienas kitą puikiai papildome.
Ir dar – jo labai gražios akys. Į jas iškart atkreipiau dėmesį, vos susipažinusi – jos dangaus žydrumo“, – šypsojosi Aušra.
Sauliui tai pirma santuoka. Aušra iš ankstesnės santuokos turi penkerių metų dukterį Amilę. Žurnalistės širdį šildo, kad mergaitė jos išrinktąjį Saulių pamėgo nuo pirmų bendravimo dienų.
„Ji beprotiškai pamilo Saulių. Dukra sako, kad dabar turi du tėčius – tikrąjį ir Saulių. Džiaugiuosi, kad Saulius turi puikius tėvus – tai labai graži šeima. Mums išvykstant medaus mėnesio Amilė liko su Sauliaus tėvais ir jie puikiai ja pasirūpino“, – pasakojo Aušra.
Povestuvinei kelionei pora pasirinko Seišelius – salyną Indijos vandenyne, garsėjantį pasakiško grožio paplūdimiais ir įspūdinga gamta.
Kodėl būtent šią šalį? Aušrai ir Sauliui norėjosi egzotiškos kelionės, kurią būtų miela prisiminti visą gyvenimą, o Lietuvos turistų dažniausiai pasirenkami tolimi kraštai nesuviliojo.
„Dabar daug kas keliauja į Balį, Indoneziją. Traukė ir į Maldyvus, bet girdėjau daug nuomonių, jog poilsis ten – pernelyg ramus. Pirmas kelias dienas gražu, o penktą jau net ir balčiausias smėlis, žydriausias vanduo nusibosta.
Mes su Sauliumi šiuo požiūriu vienodi – nemėgstame ištisą dieną gulėti prie baseino, norime kuo daugiau pamatyti, tad ilgai tarėmės ir pasirinkome Seišelius. Ir tikrai nenusivylėme“, – džiaugėsi moteris.
Per porą savaičių trukusią kelionę pora spėjo apsilankyti trijose Seišelių salose – Mahė, Praslene ir La Dige.
Jau pirmą atostogų dieną pora įsitikino, kad viskas, kas pasakojama apie nuostabius šiose salose atsiveriančius vaizdus, yra tiesa.
„Sakoma, kad jei šioje planetoje yra rojus, tai jis ten. Taip ir yra. Nuostabaus grožio paplūdimiai, augalai. Juokavome, kad viešbučiai – trijų žvaigždučių, o gamta aplink juos – penkių.
Tie vaizdai ir dabar stovi prieš akis“, – įspūdžiais dalijosi Aušra.
Tiesa, stebinančių dalykų lietuviai irgi pamatė per akis. Šokiravo kontrastai. Pavyzdžiui, viešasis transportas, kuriuo Aušra ir Saulius išmaišė salas, kainuoja labai pigiai – nusipirkęs bilietą už keliasdešimt euro centų gali važinėti visą dieną.
Tačiau turistams siūlomų paslaugų kainos – visiškai kitokios. Aušros vyras labai mėgsta žvejybą, todėl pora norėjo plaukti į vandenyną valtimi, tačiau norai atvėso išgirdus kainą.
„Už valties nuomą dienai vietos gyventojai prašė 500 eurų. Susilaikėme – tiek mokėti yra visiška nesąmonė.
Vietoj to išsinuomojome automobilį ir važinėjomės. Eismas ten – kaire kelio puse. Mano vyrui niekada iki šiol neteko taip vairuoti, bet susitvarkė puikiai, nors rankos gal kiek nuo įtampos ir drebėjo“, – juokėsi Aušra.
Aušrai į akis krito ir vietos gyventojų apsileidimas, tinginystė. Moteris susidarė įspūdį, kad dirbti ar stengtis jie visiškai nenusiteikę.
„Jie yra gavę nuostabią dovaną – gamtos vaizdus, bet to neišnaudoja. Pavyzdžiui, suvenyrų neradome kur nusipirkti.
Susidarė įspūdis, kad jie labiausiai mėgsta linksmintis ir gyventi iš pašalpų.
Jaunimas laiką leidžia savotiškai – į stovėjimo aikšteles atvažiuoja automobiliais, kuo garsiau paleidžia muziką, pasideda šalia kėdutes ir sėdi visą vakarą.
Mačiau ir mums neįprastų vaizdų – eina moteris, nešasi kūdikį, kita ranka traukia cigaretę.
Teko apsilankyti dideliame turguje, apie kurį turistams dažnai pasakojama. Vis dėlto įspūdis liko nekoks – viskas labai smirdėjo žuvimi, atrodė, kad ten daug nešvaros.
Gatvelės siauros ir be šaligatvių, eidamas turi dairytis, kad nenutrenktų automobilis, nes laksto jie ten pašėlusiu greičiu.
Yra ir komiškų dalykų – pavyzdžiui, reklamuojama, kad viešbutis prie pat paplūdimio, bet nepasakoma, jog jis visas nuklotas jūržolėmis, tad prie jūros neprieisi, teks ilgai keliauti aplink. O vietos ten kalnuotos, nueiti ne taip jau lengva“, – pasakojo Aušra.
Vietos virtuvė, kurioje ryški Indijos įtaka, lietuvių irgi nesužavėjo. Kone visi patiekalai, gardinami kariu, greitai atsibodo, tad Aušra ir Saulius džiaugėsi radę itališką restoranėlį.
Nepatogumus vis dėlto atpirko patirti džiaugsmai – tokie kaip apsilankymas paplūdimiuose, kurie laikomi bene geriausiais pasaulyje.
Jau pirmomis dienomis lietuviai pamatė Seišelių herbe pavaizduotus gigantiškus vėžlius – šie gyvūnai, laikomi salų simboliu, visiškai nebijo žmonių ir valgo iš rankų.
Prasleno saloje jie aplankė „Vallee de Mai“ rezervatą – įspūdingą gamtos parką, kuriame auga vadinamieji meilės riešutai (dar vadinami jūrų kokosais), galintys užaugti iki 30 kilogramų.
„Tai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje jie auga. Įdomiai atrodo – forma primena moters sėdmenis. Sako, kad tai stiprus afrodiziakas. Ragauti, žinoma, ten niekas neleidžia – nusipirkti kainuoja pasakiškus pinigus, išvežti iš salos irgi neleidžiama. Radome po kojomis nukritusį neprinokusį – tai buvo didelė laimė apžiūrėti, pakilnoti.
Į tą rezervatą verta nuvykti ne vien dėl riešutų – visa gamta labai graži“, – pasakojo A.Mikšienė.
Kalnai, miškai, atsiveriantys nuostabūs vandenyno vaizdai – sutuoktinių akys raibo kasdien, tačiau kelionės pabaigoje jie jau ilgėjosi namų.
„Pasiilgau dukters, nors su ja galėjau pabendrauti internetu. Keliolikos dienų Seišeliuose tikrai pakako, kad visiškai atitrūktume nuo kasdienybės.
Vieną sykį ten apsilankyti smagu, bet to ir pakanka. Jaučiu, kad pamatėme viską, kas įdomiausia, jei ateityje vyksime į egzotišką kelionę, jau reikėtų rinktis kitą šalį“, – svarstė Aušra.
Į Lietuvą ji grįžo kupina energijos ir planų. Ir, neslepia, jausdamasi labai laiminga.
„Mes su Sauliumi dar pratinamės prie pokyčių. Juokaujame, kad perėjome visas stadijas – nuo draugų iki vyro ir žmonos.
Saulius kasdien mane pavadina žmona arba žmonyte. Ir man tai labai smagu. Birželis buvo išskirtinis, o dabar tiesiog pasidžiaugsime vasara ir grįšime prie įprasto ritmo“, – šypsojosi maloniais pokyčiais gyvenime besidžiaugianti A.Mikšienė.
