Kovo 10-ąją gimęs sūnus pakoregavo poros gyvenimą. Paklausta, ar sunku bemiegėmis naktimis, G.Pečiulytė nusijuokė: „Neišsimiegojimas manęs per daug nevargina. Kai dirbau LRT televizijos laidoje „Labas rytas“, turėdavau keltis labai anksti.
Manau, tokioje laidoje visoms moterims padirbėti būtų gera generalinė repeticija prieš gimstant vaikui.“
Televizijos žurnalistė džiaugėsi, kad motinystė nevargina, nes sūnus auga ramus, be reikalo neverkia, nėra supainiojęs dienos ir nakties.
– Kokios buvo pirmosios dienos gimus vaikui?
– Pirma naktis namuose buvo šiek tiek nerimastinga, bet ne dėl vaiko. Tiesiog suvokiau, kad pasaulis apsivertė ir nuo šiol viskas bus kitaip.
Teko prie daug ko priprasti. Dabar vyrui sakau, kad vaiko daiktų ir drabužėlių namuose yra daugiau negu mūsų abiejų kartu sudėjus.
– Ar su vyru dalijatės pareigomis?
– Daug ką darome kartu. Pavyzdžiui, kartu maudome vaikelį – taip ir drąsiau, ir smagiau. Teodorui labai patinka pliuškentis vandenyje.
Edvardas be vargo vakare užmigdo sūnų. Būna, ateinu į kambarį ir žiūriu, kad abu mano vyrai jau miega.
– Ar nėštumas pakoregavo jūsų kūno linijas? Gal pasikeitė valgymo įpročiai?
– Visi specialistai aiškina, kad kūdikius maitinančios mamos turi valgyti sveikai, bet aš norėčiau jų paklausti, kada tos mamos spės pasiruošti sveikuolių patiekalų. Aišku, būna vaikų, kurie nuolatos miega, maniškis ne toks.
Po gimdymo mano kūno formos sugrįžo. Dabar gal net mažiau sveriu nei iki nėštumo.
Prie kūno formų tobulinimo prisideda ir ilgi pasivaikščiojimai, nes vaikas gerai miega vežimėlyje. Kai nesninga ir nelyja, mes ir po 20 kilometrų nuriedame.
Kadangi sūnui nepučia pilvo, valgau įvairų maistą, bet saikingai. Gal kiek mažiau citrusinių vaisių.
Atsirado poreikis smaližiauti saldumynais, o to anksčiau nebuvo.
Kadangi visada mėgau ruošti valgį, šiek tiek liūdna, kad tam lieka mažai laiko. Teodoras, išsimiegojęs naktį, dienomis nori bendrauti.
Kulinarijai galiu atsiduoti, kai vyras grįžta į namus ir imasi tėvo vaidmens. Didelis palengvinimas, kad jis prieš išeidamas į darbą man paruošia pusryčius.
Gimus kūdikiui pora turi būti tvirta komanda. Tikiuosi, mes esame neblogai susigroję.
– Kas dar kasdienybėje pasikeitė?
– Viskas pasikeitė. Netgi ėmiau vartoti supermamyčių pasakymus: „Mes pavalgėme“, „Mes jau prabudome“, „Mes pamiegojome gryname ore“.
Pabandžiau suvokti, kodėl motinos taip kalba. Tikriausiai todėl, kad būnant su vaiku to „aš“ nelabai lieka.
Esu ne jauniklė ir suprantu, kad gimus vaikui atsiradę pokyčiai nėra tragedija. Todėl nekyla dramų dėl to, kad noriu, bet negaliu eiti į diskoteką ar leisti laiko su draugais.
Vyras mane išleidžia pasižmonėti, bet visada galvoju: „Ar vaikui viskas gerai? Ar jis neverkia?“
– Ar pastaruoju metu nesate atitrūkusi nuo šalies ir pasaulio įvykių?
– Šiek tiek atitrūkau, bet televizijos žinių laidas visada žiūrėjau ir žiūriu. Labai susidomėjusi stebėjau Prancūzijos prezidento rinkimus. Pasiilgau ir darbo tempo, ir kolektyvo.
Manau, vaiką auginančiai moteriai nereikia užsidaryti tarp keturių sienų. Būtina neatsižadėti to, kas patinka ir svarbu. Jei viskas klostysis gerai, į darbą planuoju grįžti po metų.
– Ar dainuojate lopšines?
– Dainuoju, bet geriausiai mūsų vaiką užmigdo ne mamos lopšinės, o triukšmas. Pavyzdžiui, burzgiantis dulkių siurblys ar plaukų džiovintuvas. Su vyru juokaujame, kad sūnus mus privertė aktyviau tvarkytis.
– Ko išmoko motinystė?
– Supranti, kad reikia mokytis kantrybės, ji iš dangaus nenusileidžia. Motinystė suteikė be galo didelę ir nesavanaudišką meilę vaikui.
– Kai kalbama apie skiepus, tėvai pasiskirsto į dvi priešingas stovyklas. Ką manote jūs?
– Mes skiepijame sūnų, nes tik skiepai sustabdo pavojingas ligas ir infekcijas. Gal suaugęs jis norės pažinti kokias nors tolimas šalis.
Be to, ir šalia mūsų vaikšto žmonės, sergantys tuberkulioze, hepatitu. Yra daug galimybių užsikrėsti. Gal ir aklai pasitikiu medicina, bet kuo kitu pasitikėti?
– Tikriausiai nepaliaujate fotografuoti sūnaus?
– Mūsų su vyru telefonuose nėra šimtų sūnaus fotografijų, bet stengiamės įamžinti mažylio šypseną, naujus pasiekimus.
Nuotraukų nekeliame į socialinius tinklus. Jei kam nors įdomu, parodome, bet neafišuojame.
Kai vaikas užaugs, galės jas dėti kur panorėjęs. Dabar negaliu nuotraukų platinti Teodoro neatsiklaususi, o jis dar mažai ką pasako. (Juokiasi.)
– Kaip atšventėte Motinos dieną?
– Vaikas tėčio rankomis man įteikė gėlių. Ėjome į miestą pasivaikščioti. Kadangi mane vilioja saldumynai, savo vyrus nusivedžiau į ledainę. Paskui važiavome sveikinti mano mamos. Ši diena man pirmą kartą buvo ypatinga.
– Kol sūnui sueis metai, tikriausiai jo gimtadienį švęsite kas mėnesį?
– Taip. Ta proga nuperkamas ar iškepamas koks nors skanėstas. Pirmaisiais metais vaikas labai keičiasi, tad norisi jį kuo dažniau įamžinti ir surengti mažą šventę.
Kadangi Teodoras gimęs penktadienį, kiekvieną penktadienį jį pasveikiname naujos savaitės proga.
