Dėl pagrindinio 10 tūkstančių eurų prizo TV3 eteryje savaitgalį rungėsi dainininkai, šokėjai, muzikantai ir iliuzionistas.
Bet daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė 19-os metų cirko artistas iš Alytaus.
Artistiškas vaikinas, įspūdingai žongliravęs kamuoliukais ir net jais sugebėjęs sugroti būgnų partiją, surinko 9973 TV žiūrovų balsus ir iškovojo pergalę.
Ji, kaip „Lietuvos rytui“ sakė cirke dirbantis jaunuolis, galbūt padės siekti svajonės – mokytis užsienyje ir pasibelsti į populiariausio pasaulio cirko duris.
– Kai atėjote į „Lietuvos talentų“ atranką, ar tikėjote, kad galite laimėti šį šou?
– Tikrai ne. Gal tyliai pagalvodavau apie tai, noras irgi buvo, bet sakyti „taip, laimėsiu“ man atrodė per drąsu.
– „Lietuvos talentus“ yra laimėjęs dainininkas, akordeonistas, dantimis grojantis žmogus. Žonglieriaus dar nebuvo – ar tai irgi paskatino pabandyti?
– Aplink daug kas sakė, kad reikia pamėginti. Viena pažįstama iš cirko srities dalyvavo ir užėmė trečiąją vietą. Atsirado baltas pavydas.
Draugai, artimieji irgi pastūmėjo. Pasiryžau ir nesuklydau.
– Superfinale daugiausia balų surinkote jūs, dainininkas Emilis Korickis ir devynerių metų būgnininkė Fausta Šukytė. Kai prie finišo linijos likote tik trise, kam prognozavote pergalę?
– Maniau, kad laimėsiu ne aš, o Fausta. Ją labai palaikė publika, taip pat komentatoriai internete.
Žinoma, ji – labai talentinga, pats ją palaikiau. Pats antrus metus groju būgnais, pagal savo amžių ji groja nuostabiai.
Bet aš nė vieno nelaikiau konkurentu. Man visi dalyviai atrodė kaip laimėtojai, nebuvo jokios įtampos. Su visais stengiausi susidraugauti.
– Finale žongliravote septyniais kamuoliukais ir šešiomis kuokelėmis. Ar tai labai sudėtinga?
– Taip. Dauguma žonglierių renkasi mažiau kamuoliukų. Žinoma, yra ir dar sudėtingesnius triukus darančių.
Žiūrovams patiko, kad mėčiau kamuoliukus ant būgnų ir taip išgavau ritmą. O idėja atsirado, nes pats mokausi groti šiuo instrumentu.
Neslėpsiu – šį triuką mačiau kitur, vaizdo įrašą atsiuntė cirko direktorius.
Pabandžiau, visą dieną repetavau, neblogai pavyko.
– Ar likote patenkintas savo pasirodymu?
– Kamuoliukai krito, tai – beveik neišvengiama. Nebuvo laiko galvoti apie tai ir mintyse keiktis. Truputį savimi nusivyliau, bet žmogus – ne robotas.
– Laimėjote 10 tūkstančių eurų. Kur juos išleisite?
– Labai norėčiau studijuoti pasaulinio garso Monrealio cirko mokykloje. O kita svajonė, žinoma, yra kada nors dirbti garsiajame Kanados cirke „Cirque du Soleil“. Taip pat – patekti į prestižiškiausią pasaulyje cirko festivalį, kuris vyksta Monte Karle.
Patekti į mokyklą Monrealyje – svajonė, tam reikia ne tik pinigų, bet ir talento. Tikiuosi, kad man pavyks.
– Jūsų tėvai – cirko artistai, fakyras ir oro gimnastė. Jie palaikė jūsų norą eiti tuo pačiu keliu?
– Taip, labai. Nebuvo spaudimo rinktis kitą profesiją, bet ir nevertė repetuoti. Leido rinktis tai, ką noriu, už tai jiems esu dėkingas.
Buvo minčių pasirinkti režisūros studijas. Svarstydavau, ar cirkas man ką nors duos, ar bus lengva iš to pragyventi.
Vis dėlto supratau, kad jis mane labiausiai traukia.
Kamuoliukais žongliruoti pradėjau septynerių. Visą vaikystę praleidau cirke, išbandžiau daug ką – važinėjau vienračiu, karsčiausi ant kopėčių. Žongliruoti tiesiog labiausiai patiko.
Dabar man tai – ir pomėgis, ir darbas. Po Lietuvą gastroliuoju su „Amber“ cirku, lavinu įgūdžius ir džiuginu kitus.
– O būgnai – tik pomėgis?
– Pradėjau groti, kai gimnazijoje susiradau naujų draugų ir sužinojau, kad joje yra būgnai.
Subūrėme grupę „Dots“, antrus metus muzikuojame, dalyvaujame įvairiuose konkursuose. Bet šiaip tai vis dėlto labiau pomėgis, o ne idėja karjerai.
