Karšta Dubajaus saulė, septynių žvaigždučių viešbučiai ir prabanga tviskantys restoranai – tai patyrė ne viena Lietuvos scenos žvaigždė, nepriklausomybės apyaušrio laikais patraukusi laimės ieškoti į turtingas valstybes.
Arabų kraštuose uždirbti honorarai padėjo išsilaikyti ar net atsistoti ant kojų Violetai Tarasovienei, Janinai Miščiukaitei, Birutei Dambrauskaitei.
Ten karjerą pradėjo ir V.Martišiūtė, buvusi grupės „Studija“ vokalistė, vėliau su Irena Starošaite ir Žilvinu Žvaguliu atsidūrusi Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), ten koncertavusi prabangiausiuose Dubajaus viešbučiuose, restoranuose.
I.Starošaitė su Vilma bičiuliavosi daugiau kaip 20 metų, Vilma netgi tapo jos ir Ž.Žvagulio sūnaus Vakario krikštamote.
Dubajuje V.Martišiūtė ne tik gavo darbą prabangiame restorane, bet ir gyveno septynių žvaigždučių viešbutyje, kuriame nemokamai galėjo mėgautis visais patogumais, gavo solidų atlyginimą.
„Vilma buvo atvežusi laikraštį, kuriame rašoma, kad ji buvo daugiausia uždirbanti dainininkė tame JAE regione, kuriame dainavo aukšto lygio viešbutyje“, – LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakojo jos pusseserė Rasa Gusiatina.
Nors gyveno puikiai, lietuvė jautėsi vieniša. Mergina ne kartą sakė svajojanti ne apie darbą, turtus, o apie meilę. Ji norėjo susirasti tą vienintelį ir dažnai pajuokaudavo, kad tai bus ūkiškas, nuoširdus lietuvis iš kaimo. Atrodė, Vilma tik ir laukė, kad atsirastų princas ir parviliotų ją į Lietuvą.
Jaunatviška, ryškios išvaizdos, linksma, mėgstanti bendrauti, valiūkiška – taip V.Martišiūtę apibūdino draugai.
Ji buvo patikli ir atvira, galėdavo pirmam pasitaikiusiam žmogui išlieti jausmus. Be to, mokėjo klausytis – galbūt todėl visi norėjo su ja bendrauti. Tad kodėl jai nesisekė susirasti draugo?
„Gal vyrai išsigąsdavo jos atvirumo, – svarstė R.Gusiatina. – Net mano vyras sakydavo jai: „Vilmute, tu pasilik sau šiek tiek paslapties, nes tada vyrams būsi įdomi ir jie tavęs sieks.“
Likus kelioms savaitėms iki pirmos sutarties Dubajuje pabaigos į Vilmos širdį vis dėlto pasibeldė meilė.
Tai buvo ne lietuvis iš kaimo, o turtingas ir įtakingas graikas, dirbantis Dubajuje. Būtent dėl jo Vilma pasiliko JAE.
Ką ji galėjo sau leisti, kai su juo gyveno?
„Viską, – teigė su Vilma artimus santykius palaikiusi pusseserė Rasa. – Jis duodavo pinigų, kiek širdis geidė, ji eidavo į parduotuves ir pirkdavo įvairiausius daiktus ne todėl, kad jų reikėjo, o iš neturėjimo ką veikti.
Tas vyras buvo labai pavydus, neleisdavo Vilmai matytis su draugėmis, dainuoti, ji visą laiką turėjo būti namie. Jis pripirko aparatūros ir Vilma dainuodavo sienoms.
Kartą paskambinusi pasakojo: „Stoviu viena vilkėdama koncertinius drabužius ir koncertuoju sau.“
Ilgainiui V.Martišiūtei įgriso turtingo graiko sukurtas kad ir auksinis, bet narvelis. Maža to, vyras priėmė islamą ir tapo dar griežtesnis, pavydesnis, ėmė laikytis islamo nuostatos, kad vyras gali turėti ne vieną žmoną.
Kai Vilma aptiko tą moterį, ji apsisprendė: „Daugiau nebenoriu.“
Po trejų santuokos metų V.Martišiūtė Dubajuje liko viena. Ji vėl dirbo tenykščiuose restoranuose, dažnai skraidydavo į Lietuvą, tačiau jautė, kad tokios karjeros, kokią padarė anksčiau į gimtinę grįžusi draugė I.Starošaitė, negali tikėtis.
Artėjant keturiasdešimtmečiui Vilmai ėmė nebesisekti ir JAE. I.Starošaitė sakė atvirai: tenykščiams vyrams reikia jaunų, laisvų ir energingų moterų, į kurias galima paganyti akis.
Darbdaviams pro akis nepraslystant Vilmos gimimo datai pase, užsakymų ėmė mažėti, į jos vietą stojo vis jaunesnės dainininkės. V.Martišiūtė ryžosi rizikuoti – susikrovė lagaminus ir po du dešimtmečius trukusio gyvenimo aukso spalvomis ir geru oru garsėjančiame Dubajuje grįžo į lietuvišką rudenį.
„Santaupų ji turėjo, bet buvo sunku morališkai. Vilmos atvirumas, pomėgis bendrauti trikdė aplinkinius, o ji pati šiurpo nuo naujos aplinkos.
Mes su vyru sakėme: „Pagyvensi, priprasi“, bet žmogus, 20 metų gyvenęs viešbutyje, kuriame nieko nereikia daryti – maistas paruoštas, drabužiai išskalbti, kambariai sutvarkyti, todėl lieka tik dainuoti, grįžta į Lietuvą ir viską reikia daryti pačiam“, – apie naujo gyvenimo iššūkius, kurie laukė dainininkės, pasakojo jos pusseserė Rasa.
Į Lietuvą Vilma grįžo beveik prieš dvejus metus. Iš santaupų moteris įsigijo butą Klaipėdoje ir bandė atgaivinti dainininkės karjerą. Padainavusi Gyčio Paškevičiaus užnugaryje, pasirodžiusi su grupe „Studija“, V.Martišiūtė suprato, kad popžvaigžde Lietuvoje jau netaps, todėl ėmėsi paprastesnių darbų Klaipėdos restoranuose ir Palangos baruose.
Tuo pat metu V.Martišiūtė ėmė tvarkyti anapus iškeliavusios mamos dokumentus, o jau netrukus įvyko lemtinga pažintis su advokatų kontoroje dirbančiu tauragiškiu advokato padėjėju Rolandu Ambroza.
Vilma kartą su juo išgėrė kavos restorane. Rasa tvirtino, kad tai buvo dalykiška pažintis – jokios simpatijos Rolandui Vilma nerodė. Priešingai, tuo metu žiebėsi jausmai kitam vyrui, Rimgaudui, su kuriuo ji susipažino internetu.
„Pagaliau radau tą vyrą“, – artimiesiems džiaugėsi moteris.
Advokato padėjėjas ėmė Vilmą tiesiog persekioti.
„Manau, norėjo, kad būtų jo moteris. Jis gyrėsi Vilmai, kad turi penkiolika moterų, bet buvo labai antipatiškas žmogus ir, matyt, jo silpnoji vieta buvo ta, kad niekas jo nenorėjo, o jis įsivaizdavo, jog visi jį labai myli. Dar viena moteris jį atstūmė, tad vyriškos ambicijos buvo užgautos“, – apie tragiškos baigties priežastis samprotavo R.Gusiatina.
Iš pradžių į tokį merginimą, tvirtinimus, kad ji bus jo arba niekieno, Vilma žiūrėjo pro pirštus: „Ką jis man padarys šiais laikais?“, bet kai R.Ambroza laukdavo jos prie namų, pradėjo bijoti. Tuomet Vilma jau pažinojo Rimgaudą, jis irgi sakė: „Jeigu taip toliau, rašysime policijai pareiškimą.“
Netrukus V.Martišiūtė gavo užsakymą koncertuoti privačiame vakarėlyje. Skambino moteris, ji pasiūlė susitikti Rietave ir aptarti visas sąlygas.
„Pusseserė viena nevažiuodavo į jokius susitikimus su užsakovais. Ir tąkart siūlėsi palydėti Rimgaudas, tačiau Vilma buvo geros nuotaikos, neturėjo jokių įtarimų, todėl išvyko viena.
Kaip vėliau paaiškėjo, užsakove, pakeitęs balsą kompiuterine programa, apsimetė tas pats advokatų kontoroje sutiktas Rolandas“, – dabar jau išaiškintas aplinkybes dėstė R.Gusiatina.
Kai V.Martišiūtė neatėjo į sutartą susitikimą su Rasa, jai kilo įtarimas, kad gali būti kas nors negerai, nes Vilma garsėjo punktualumu. Artimieji kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau šie atsakė ieškosią praėjus tik 48 valandoms po dingimo.
Tuomet savarankiškai paieškų ėmėsi kadaise policijos pareigūnu dirbęs Rimgaudas.
Jis išsiaiškino, kad Vilmos telefonas Tauragėje, R.Ambrozos motinos kieme. Būtent ten moteris ir buvo rasta – tris kartus peršauta, surišta ir palikta nukraujuoti automobilyje. Policijos pareigūnų į kampą užspeistas R.Ambroza nusižudė.
„Jis, matyt, buvo dėl jos pamišęs, norėjo ją visą pasisavinti, suvalgyti, kad tik būtų su juo. Visiška manija“, – tragediją apibendrino dainininkė Milisandra Radzevičienė, kuri su vyru Algiu Radzevičiumi, grupės „Patruliai“ nariu, buvo artimi V.Martišiūtės draugai beveik 10 metų.
Parengė Milda Augulytė
