1. Kai Donatas stojo į kino ir TV režisūros bei filmų kūrimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dėstytojai paklausė, kokias knygas jis mėgsta. Skaityti nelinkęs vaikinas ištiesė užklasinio skaitymo sąsiuvinį, kuriame buvo aprašytos vos kelios knygos, visos – apie indėnus.
„Jaunuolis turi gerą humoro jausmą“, – nutarė komisijos nariai.
2. Per stojamuosius dėstytojų išsakytą pastabą, kad režisierius privalo turėti gyvenimo patirties, suprato paraidžiui.
„Išėjau ieškoti gyvenimiškos praktikos ir naktį prieš egzaminą miegojau ant suoliuko prie Lietuvos operos ir baleto teatro.
Ryte buvau nesiprausęs ir jaučiausi kaip nukankintas didvyris“, – prisiminė režisierius.
3. Jei kadre prireikia telefono numerio, visada rodomas vienas ir tas pats. Taip yra filmuose „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Valentinas vienas“, „Kaip pavogti žmoną“.
4. Filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ yra personažas Kostas, kuris pasmaugiamas psichiatrijos ligoninėje. Jo prototipas – Kostas Kubilinskas (1923–1962), buvęs partizanas, kuris pasidavęs KGB įtakai išdavė partizanus, o vėliau įniko į alkoholį.
5. „Emilijoje iš Laisvės alėjos“ yra epizodas, kuriame teatro aktoriams honoraras mokamas kaulais iš mėsos kombinato.
Tai ne scenaristo fantazija. 1972 metais, kai parduotuvėse mėsos nusipirkti buvo praktiškai neįmanoma, Kauno dramos teatras bendradarbiavo su mėsos kombinatu.
Aktoriai periodiškai gaudavo sunkvežimį kaulų, ant kurių būdavo ir mėsos. Dalydamiesi šiuos „delikatesus“ teatro kieme aktoriai kartais ir apsistumdydavo.
6. Filme dalis pokalbių paimta iš sovietmečiu stenografuotų teatro meno tarybos protokolų.
7. Jam visada įdomu žinoti, kad kurdamas gali ką nors „paslėpti“ ir apie tai žino tik vienas (arba keliese su kolegomis). Pavyzdžiui, keliose filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ vietose skamba sovietinio LTSR himno motyvas. Ne akivaizdžiai, bet tobulo muziko ausis tai galėtų išgirsti. Motyvas naudojamas specialiai tose vietose, kur siekiama parodyti sovietinės sistemos baisumą.
8. Filme rodoma scena su krauju. Bet tikro kraujo filme nebuvo.
9. Dažnai Donato klausiama, kokios pjesės tekstai yra naudojami filme „Emilija iš Laisvės alėjos“. Tai ne paslaptis: filme rodomos, teatre statomos pjesės tekstai, gavus autorių ir jų teisių paveldėtojų leidimą, buvo pasiskolinti iš pjesių, kurias 1972 metais Kauno dramos teatre pastate režisierius Jonas Jurašas. Tai – Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir Juozo Glinskio „Grasos namai“. Abu spektakliai sovietinės cenzūros buvo uždrausti.
10. Režisierius niekada nerengia aktorių atrankų, nes turi savitus darbo principus. Jam užtenka pabendrauti su aktoriais ir pajustu, ar jie atitinka būsimam personažui keliamus reikalavimus.
