Nors dalyvis pademonstravo puikias balso galimybes, tačiau komisija liko nusivylusi. „O kur buvo tas Merūno gerumas, tos visa apimančios, meilę spinduliuojančios akys? – V. Butkaus klausė komisijos narė Asta Stašaitytė – Masalskienė. – Žiūrėjai į grindis, visa įžanga tave nervino, bent taip atrodė iš šalies“.
V.Butkus sunkiai galėjo paslėpti susijaudinimą – vaikino veidą išmušė prakaitas, o rankos pastebimai drebėjo. „Aš manau, kad tu esi fainas, linksmas, įdomus, bet labai uždaras žmogus. Noriu palinkėti labai paprasto dalyko – mėgautis viskuo, ką darai“, – drąsinti dalyvį ėmėsi Rolandas Mackevičius.
„Nelauk kažkokio galutinio tikslo – jo nėra. Jeigu mes visi gyventume dėl kažkokio galutinio tikslo, tai kas jis yra – numirti? Ne, mes gyvenam čia ir dabar. Nebūk uždaras, papasakok mums viską. Jeigu tu dainuoji – būk atviras, mėgaukis. Dabar yra tavo akimirka. Į tave žiūri visos akys, jos tave myli ir laukia iš tavęs. Mėgaukis tuo! Tu esi šaunuolis. Dažniau sakyk visiems „taip“, mėgaukis gyvenimu, daryk viską dabar ir čia“, – netikėtai jaudinančią ir įkvepiančią kalbą užbaigė komisijos narys.
Atrodė, kad šie R. Mackevičiaus žodžiai scenoje sukūrė stebuklą. Kiek labiau įsidrąsinęs V. Butkus paminėjo, kad dainuodamas baruose atlieka ir grupės „AC/DC“ dainas. Komisijos paragintas, jis uždainavo vieną didžiausių visų laikų hitų – „Highway To Hell“. Ją dainuodamas, jaunas vyras pasikeitė kardinaliai – išgirdę, kaip atsigavo drovusis V. Butkus, žiūrovai pratrūko plojimais, o komisijos nariai šoko ant kojų.
