Per LRT televiziją dar nebaigti rodyti reportažai apie pernykštę ekspediciją Nemunu, o jos dalyviai jau braižo naujo maršruto kontūrus. Jie aptarti vakar Klaipėdoje surengtoje mokslinėje konferencijoje.
Joje ekspedicijos vadovas profesorius Alfredas Bumblauskas (60 m.) dalijosi samprotavimais tema „Nacionalinės ekspedicijos misija: kodėl Nemunas? Kodėl Vysla? Kodėl Dniepras?“.
„Pernykštė ir užpernykštė nacionalinės ekspedicijos buvo skirtos Nemunui, bet į Nemuną mes žiūrėjome kitaip negu ankstesni tyrinėtojai. Garsiausių jų – XIX a. Vladislovo Sirokomlės, tarpukariu Stanislovo Kolupailos, XX a. antroje pusėje Česlovo Kudabos – tyrimai daugiau geografiniai.
Mums rūpėjo kitkas: pirmoje ekspedicijoje – regionų istorija, pernai – Lietuvos ir Baltarusijos konglomeratas.
Ieškojome ne tik lietuvių kilmės baltarusių ir jų suradome, bet ir kitokių Lietuvos sampratų – Mindaugo Lietuvos Nalibokų girios pakraštyje, kur vis dar galima rasti miestelių lietuviškais pavadinimais, o bažnyčios – lyg perkeltos iš Vilniaus senamiesčio, Radvilų Lietuvos, kuri yra net ne baltarusiakalbė, o lenkakalbė.
Norime pažinti įvairias Lietuvas, nes šio žodžio turinys skirtingais istorijos etapais nebuvo vienodas“, – nacionalinės ekspedicijos misiją apibūdino jos vadovas A.Bumblauskas.
Panašiai kaip vokiečių žurnalistas Uwe Rada, užpernai išleidęs istorinių apybraižų knygą „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“, nacionalinė ekspedicija keliaudama upių vagomis bando kitaip pažvelgti į Lietuvos istoriją, pristatyti bendruosius kultūros ženklus, žinomus skirtingoms, bet šalia gyvenančioms tautoms: kultūros veikėjus, istorines asmenybes bei reiškinius, pranokstančius valstybių sienas.
Juk upės rašo kitokią istoriją nei sostinės: tekėdamos jos nuolat keičia perspektyvą ir, užuot kūrusios sienas, jas aplenkia, kartu siūlydamos ne visai įprastą būdą suvokti Europos istoriją bei geografiją.
Ekspedicijos dalyviai planuodami naują kelionę iš pradžių ketino plaukti Nerimi. O paskui suprato, kad tokioje kelionėje nieko nauja nesužinotų, nes beveik tą patį apžvelgė 2016 metais plaukdami iš Nemuno aukštupio.
Tuomet ir kilo mintis, kad galima Nemuno kanalais patekti į kitas upes, juo labiau kad pernai ekspedicija aptiko Augustavo kanalą, kuris per Juodosios Ančios, Bebro ir Narevo upes jungia Nemuną su Vysla, o plaukdami pro Ščiaros žiotis kalbėjo, jog jos aukštupyje yra Oginskio kanalas, kuriuo per Ščiarą, Jaseldą ir Pripetę Nemunas sujungtas su Dniepru.
„Atsiveria kitos Nemuno erdvės, kitas kvėpavimas. Jei plauktume Oginskio kanalu, prasminga būtų nagrinėti Ukrainą Lietuvos istorijoje.
Tada turėtume Radvilų Lietuvos iliuzinę viziją, čia būtų labai svarbių atradimų, juo labiau kad lietuvių sąmonėje yra tas Lietuvos nuo jūros iki jūros vaizdinys, nors dažnas nieko nežino, kas yra už Kernavės“, – kalbėjo profesorius A.Bumblauskas.
Vis dėlto trečiajai ekspedicijai pasirinktas ne Dniepras, o Vysla, kurią keliautojai pasieks per Augustavo kanalą.
„Ten driekiasi Lietuvos didikų latifundijos: Chodkevičių prie Narevo, Radvilų Goniondzas, Radvilų Vanevas, Sapiegų Bočkai, ką jau kalbėti apie Supraslį, nuo XIII–XIV amžiaus iki 1795-ųjų priklausiusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1501 metais šioje vietovėje iš Grudeko atvykę vienuoliai pradėjo Supraslio stačiatikių vienuolyno statybas, kurias finansavo Naugarduko vaivada Aleksandras Chodkevičius.
Pradėsime nuo Augustavo, Narevu plauksime į Vyslą ir ši upė atvers naujas problemines temas: Lenkija ir Lietuva, Palenkė Lietuvos istorijoje – mes turėjome savo lenkų, ne Radvilų lenkus, o lenkišką regioną iki Liublino unijos.
Toliau – vokiečių ordino, Prūsijos, Vokietijos tema, sovietijos tema. Juk Gdanskas – „Solidarumo“ miestas.
Ką jau kalbėti apie tai, kad plauksime per tokias vietas, kuriose ieškosime, kaip Vytautas kėlėsi per upes žygiuodamas į Žalgirį. Žalgirio tema atsivers, bet Žalgirio mūšio vieta yra toliau nuo Vyslos – grįždami aplankysime autobusu“, – ekspedicijos temas vardijo A.Bumblauskas.
Ekspedicija truks ilgiau negu ankstesnės – nuo birželio 22-osios iki liepos 10-osios. Jai statomas naujas laivas.
Be A.Bumblausko, keliaus jau pažįstami nacionalinės ekspedicijos nariai gamtininkas Selemonas Paltanavičius, istorikas Simonas Teškevičius, neseniai apgynęs magistro darbą Krokuvoje.
„Labai noriu, kad plauktų mano išugdyta daktarė Barbara Stankiewicz, lenkų ir lietuvių santykių specialistė, galbūt plauks aktorė ir TV laidų vedėja Beata Tiškevič – turime savo lenkų, galėsime parodyti Lenkijos lenkams“, – šypsojosi profesorius A.Bumblauskas.
