Praėjusiais metais TV žurnalistės ir laidų vedėjos E.Mildažytės pavardė skambėjo garsiai: jos veidas ne kartą puošė populiarių žurnalų viršelius, vasarį ji su būriu draugų triukšmingai atšventė 50-ąjį jubiliejų, o gerbėjams ir žurnalistams pro akis nepraslydo pagražėjusi jos išvaizda.
Artėjant metų sandūrai Edita LRT televizijos laidai „Gyvenimas“ prisipažino viską dariusi dėl vienintelio tikslo: po mylimo vyro mirties kaip nors ištverti vienus metus.
„Retai žiūriu televizorių, bet kartais jį įsijungiu ir nesuprantu, kas mane taip erzina.
Kodėl negaliu žiūrėti televizoriaus? Ir staiga pagaunu save, kad visur sukasi sveikinimai Kalėdų proga. O pernai per Kalėdas Gintui jau buvo agonija.
Ačiū Dievui, kad jis išėjo po visų švenčių, bet, matyt, dar ne vieni Naujieji ir Kalėdos man bus kitokie. O gal ir visi bus kitokie. O gal ir ne – gal ateis anūkai ir viską išbaidys“, – Naujųjų metų išvakarėse svarstė E.Mildažytė.
Šias Kalėdas E.Mildažytė pasitiko pasikeitusi: sulieknėjusi, pasišviesinusi plaukus ir tyliai. Gal kai kuriems atrodys – net savotiškai gedėdama prieš metus mirusio vyro. Vis dėlto TV laidų ir renginių vedėjos dvasia tokia stipri, kad širdies randų veide nematyti. Užtat išorė iškart patraukia dėmesį.
„Juokingiausia, kad nieko nedariau. Kita vertus, niekada sau baisi nebuvau, – paklausta apie išvaizdos pokyčius, nusikvatojo Edita. – Mano amžiną atilsį vyrui patiko, kad būčiau solidesnė, stambesnė, kad derėčiau prie jo, ir aš taikiausi. Jis net prašydavo manęs vilkėti kostiumėlius, nesirengti jaunatviškai.
Man nebuvo sunku daryti taip, kaip jam patinka. Niekada nekovojau. Mes gyvenome kartu ir vienas dėl kito. Kai jo neliko, viskas savaime ir įvyko – aš tiesiog grįžau į save, kokia buvau.“
Edita šypsojosi, kad beveik pusę savo amžiaus, maždaug iki 36-erių, buvo liekna tarsi smilga. Figūrai įtakos neturėjo net trijų vaikų gimimas, tačiau tokią ją kažkodėl mažai kas prisimena.
Gintautui irgi nelabai rūpėjo Editos apimtys. Jis tiesiog ją mylėjo – mylėjo taip karštai, kad negalėdavo būti toli. Todėl per visų laidų filmavimą stovėdavo už kamerų kantriai laukdamas, kol mylima moteris baigs darbus ir vėl sutelks dėmesį į jį.
Aplinkiniams jie atrodė tobula pora, ir tai buvo tiesa. Mažai kas žino, kad gyvenimas nebuvo toks lengvas ir smagus, kaip daugelis manė.
Edita ir Gintautas susitiko tada, kai abu jau buvo sukūrę šeimas, augino vaikus. Įsiplieskę jausmai pasirodė stipresni už įsipareigojimus, tačiau skyrybos vis tiek buvo skausmingos.
„Kai man buvo trisdešimt arba šiek tiek daugiau, jaučiausi kaip penkiasdešimties, nes gyvenau labai sunkiai. Maži vaikai, daug įsipareigojimų, sunkus mūsų su Gintu gyvenimo etapas – už viską buvome atsakingi, turėjome ir materialinių problemų“, – prisipažino E.Mildažytė.
Jie išsprendė visas problemas – ir psichologines, ir materialias. Gintautas įsuko verslą, Edita kūrė ir vedė populiariausias TV laidas. Taip kartu prabėgo daugiau kaip 22 metai.
„Matyt, taip buvo surašyta Dievo knygoje. Žinote, kas keisčiausia? Kadaise viename interviu, kurį dabar net galėčiau suprasti, kažkodėl pasakiau: aš gyvensiu su Gintu iki penkiasdešimties metų, o paskui būsiu labai laiminga.
Nė pati nežinau, kodėl tuomet taip atrodė, tiesiog taip jaučiau. Tikrai nemaniau, kad jis susirgs ir mirs“, – prisipažino E.Mildažytė.
Išgirdę medikų diagnozę – vėžys – sutuoktiniai neketino pasiduoti. Išbandė visus įmanomus vaistus ir gydymą, kentė jų sukeltas komplikacijas ir šalutinį poveikį.
Buvo labai sunkių dienų, tačiau pastangos padovanojo dar dvejus metus ir du mėnesius drauge.
„Visos tos blogos istorijos turi ir gerų dalykų. Aš norėčiau taip mirti, kaip mirė Gintas. Jis mirė su šypsena, žiauriai mylimas, žinojo, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma, žinojo, kad savo laiką jau pabaigė. Kol galėjome, gyvenome iš visų jėgų, atsidavę vienas kitam“, – neslėpė daugelio Lietuvoje mėgstama žurnalistė.
Edita sakė puikiai supratusi, kad po tokios didžiulės meilės, kokia siejo su vyru, ir skausmas negali būti mažas, tačiau tai neguodė. Reikėjo rasti būdą, kaip neišprotėti, todėl moteris ėmė žingsniuoti vadinamuosius savo kilometrus – nesvarbu, koks oras, ji apsiaudavo sportinius batelius ir eidavo.
Kartą, ypač prastą dieną, sostinės Senamiestyje gyvenanti Edita atsitokėjo tik už 30 kilometrų nuo Vilniaus esančiame Vievyje. Tuomet sėdo į traukinį ir grįžo namo. Fizinis aktyvumas leisdavo nors trumpam išvalyti mintis, o vėliau tapo ir pomėgiu.
Daug kam buvo netikėta, kad mažiau nei po dviejų gedulo mėnesių Edita trankiai atšventė 50-ąjį jubiliejų su šimtu svečių ir linksmybėmis. Kaip pati sako, iš pasiutimo.
Ji žinojo, kad Gintautas taip pat būtų norėjęs švęsti ir šiai progai rengėsi, tik nespėjo – liga buvo greitesnė: „O kuo gali nugalėti mirtį? Visiškai priešingais veiksmais – meile arba gyvenimu.“
Likusi viena moteris turėjo išmokti susitvarkyti su daugeliu dalykų, kuriais anksčiau rūpindavosi vyras: sąskaitomis, buities rūpesčiais, verslu. Kai kuriuos darbus perėmė 18-metis sūnus Mykolas, kitus Edita patikėjo advokatams ir kitų sričių profesionalams. Tai buvo tik dalis naujo gyvenimo, kurį turėjo prisijaukinti.
Naujame gyvenime E.Mildažytė pasinėrė į darbus. Jie tapo tikru iššūkiu net patyrusiai TV profesionalei. Jau vasarį LRT eteryje pasirodys jos kurtas dvylikos laidų ciklas apie pasaulį užkariavusius Lietuvos kolumbus, kurį žurnalistė filmavo visą praėjusią vasarą.
O laisvalaikiu Edita pamėgo tai, kas anksčiau atrodė tuščias laiko gaišimas.
„Pavyzdžiui, niekada gyvenime nesu ėjusi pas masažuotoją, o dabar einu du kartus per savaitę. Veido masažas man atrodė tuštybių tuštybė, o dabar drožiu ir man visai patinka.
Nežinau, ar nuo to pagražėju, bet jaučiuosi moteriškai ir man tai miela“, – šypsojosi žurnalistė.
Vienas iš naujo gyvenimo darbų, kuriuos Edita buvo užsibrėžusi padaryti, – surengti Gintauto piešinių parodą. Ji vyks jau netrukus. Tuomet TV laidų kūrėja prieis ribą, kurią buvo nusibrėžusi po vyro mirties.
„Mano didysis planas buvo ištverti metus. Dabar, man atrodo, viskas eis savaime. Gavau naujų profesinių pasiūlymų. Aiškiai matau, kad durys vėl atsidaro, gedulas baigėsi. Tokio artumo žmogaus netektis neišeina nei per mėnesį, nei per du, nei per metus, bet aštriausias skausmas jau atlėgo“, – sakė našlė.
Naujaisiais metais Edita linki nepamiršti to, kas ne tik jos, bet ir visų mūsų gyvenime svarbiausia: „Manau, mums reikia išmokti džiaugtis, išmokti iš tikrųjų vieniems kitus vertinti ir mylėti – ne po mirties, bet gyviems esant.“
Parengė Milda Augulytė
