Šių metų Europos kultūros sostinėje Vroclave paaiškėjo, kokie europietiški kino darbai, daugiau nei 3 tūkstančių Europos kino akademijos narių nuomone, yra šių metų geriausieji.
Iškilmingą renginį transliavo 20 Europos televizijų, tarp apdovanojimų organizatorių ir svečių buvo aktorius Pierce’as Brosnanas, režisieriai Pedro Almodovaras, Wimas Wendersas, Agnieszka Holland, Krzysztofas Zanussi.
Apdovanojimuose buvo ir lietuviškų akcentų – trumpametražių filmų kategorijoje nominuotas lietuvės Giedrės Žickytės bei čilietės Maite Alberdi filmas „Aš čia tik svečias“, o aktorė Aistė Diržiūtė pristatė geriausio animacinio filmo nominaciją.
G.Žickytės ir M.Alberdi darbas – tik ketvirtas lietuviškas kūrinys, nominuotas Europos kino apdovanojimuose per visą šio renginio istoriją. Bendras Lietuvos ir Čilės kūrėjų dokumentinis filmas pasakoja apie garbaus amžiaus baskę Josebę, sergančią Alzheimerio liga. Diena iš dienos Josebė kalba apie jaunystės dienas Ispanijoje, Baskijoje, pamiršdama, kad dabar gyvena globos namuose Čilėje.
Šis filmas apdovanojimo nepelnė.
K.Zanussi G.Žickytei priminė, kad Aloisas Alzheimeris, gydytojas, atradęs jo pavarde pavadintą ligą, paskutinius gyvenimo metus praleido būtent Vroclave.
„Kadangi tavo filmas pasakoja apie Alzheimerio liga sergančią moterį, gal šis sutapimas, kad apdovanojimai vyksta Vroclave, – geras ženklas“, – prieš ceremoniją lietuvei sakė K.Zanussi.
„Europos kino akademijos apdovanojimai – ne tik kino šventė, raudonasis kilimas ir gražios suknelės, – kalbėjo G.Žickytė. – Tai ir politinis manifestas, galimybė kino kūrėjų kalba atkreipti dėmesį į opiausias nūdienos problemas: pakantumo stygių, susvetimėjimą, vieningos Europos poreikį, nacionalizmo kilimą.“
Palaikyti G.Žickytės į Vroclavą atvyko jos vyras ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
Raudonojo kilimo ceremonijai suknelę G.Žickytei sukūrė dizainerė Ramunė Piekautaitė. „Išsiskyriau ryškia ir elegantiška ciklamenų spalvos suknele“, – sakė režisierė.
Daugiausia prizų susišlavė geriausiu metų filmu pripažinta austrų ir vokiečių tragikomedija „Tonis Erdmanas“. Filmo autorė Maren Ade taip pat triumfavo scenaristų ir režisierių varžytuvėse.
Už ekscentriško tėvo, kuris apsimeta verslininku, kad sustyguotų santykius su dukterimi, vaidmenį geriausiu Europos aktoriumi pripažintas austras Peteris Simonischekas. Dukterį įkūnijusi vokietė Sandra Huller paskelbta geriausia Europos metų aktore.
Geriausios komedijos laurai atiteko švedų juostai „Gyveno kartą Uvė“, o geriausiu Europos animaciniu filmu tapo šveicarų režisieriaus Claude’o Barraso juosta „Mano, Cukinijos, gyvenimas“ apie tragiško likimo 9-mečio berniuko gyvenimą.
Metų trumpametražis filmas – „Devynios dienos: pro mano langą Alepe“. Dokumentikos kategorijoje žiuri išskyrė bendrą Italijos ir Prancūzijos darbą „Liepsnojanti jūra“ apie Europą apėmusią pabėgėlių krizę.
Už laimėjimus pasaulio kine apdovanotas airių aktorius Pierce’as Brosnanas, kurį labiausiai išgarsino Džeimso Bondo vaidmuo.
Per premijų teikimo ceremoniją nuskambėjo paramos žodžiai ukrainiečių režisieriui Olegui Sencovui, sulaikytam Kryme, apkaltintam teroristine veikla ir nuteistam Rusijoje 20 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje. Palaikymą menininkui apdovanojimų svečiai išreiškė plojimais.
Berlyne įsikūrusios Europos kino akademijos apdovanojimai įsteigti 1988 metais kaip atsvara amerikietiškiems „Oskarams“ ir pagrindinė Europos kino premija. Kas antri metai ji teikiama Vokietijoje, kitais metais – įvairiuose Senojo žemyno miestuose.
