Olegą Gazmanovą išvarėme. O kaip dėl Leonido Jarmolniko?

2016 m. rugsėjo 5 d. 16:00
Ukraina galėtų padėkoti Rusijai, kad ši „priglaudė“ Krymą. Europos Sąjungoje ukrainiečių niekas nelaukia, o neįsileisti dainininko Olego Gazmanovo į Lietuvą buvo „girto konditerio kliedesys“.
Daugiau nuotraukų (2)
Tai – mintys, kurias žurnalui „TV antena“ pažėrė Rusijos aktorius Leonidas Jarmolnikas, Vilniuje praėjusią savaitę pristatęs filmą „Nakties sergėtojai“.
Tiesą sakant, tai dar švelnu, palyginus su tuo, ko jis apie Ukrainos situaciją yra prikalbėjęs Rusijoje. Dar prieš Krymo aneksiją televizijos kanalui „Dožd“ L.Jarmolnikas pasakojo norintis ištaisyti Nikitos Chruščiovo (atidavusio Krymą Ukrainai) klaidą ir apskritai manantis, kad Ukrainą reikėtų padalinti į dvi dalis – rytinė pusė galėtų eiti su Rusija, o vakarinė – su Vakarais.
Aktoriaus žodžiai – ne ką mažiau aštrūs nei Sovietų Sąjungą šlovinančio dainininko O.Gazmanovo, kuris prieš porą savaičių buvo išvarytas iš Lietuvos, mat, pasirodo, yra įtrauktas į slaptą mūsų šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Neaišku, ar tame sąraše nėra ir L.Jarmolniko pavardės. O.Gazmanovas į Lietuvą atskrido lėktuvu ir buvo sulaikytas oro uoste, o štai L.Jarmolnikas automobiliu atvažiavo iš Jūrmalos – be jokių sienų ir patikrinimų.
Galima įvairiai vertinti slaptą sąrašą ir Lietuvos užmojus neįsileisti šou žvaigždžių, kurių kalbos prieštarauja oficialiai šalies pozicijai. Po O.Gazmanovo istorijos labai neramiai gyvena koncertų rengėjai, suplanavę Rusijos atlikėjų pasirodymus mūsų šalyje.
Bilietai perkami gausiai, verslas – legalus, bet jei paskutinę akimirką paaiškėtų, kad pasikviestas atlikėjas negali patekti į Lietuvą, tai galėtų atnešti didelių nuostolių – iš anksto sumokėto honoraro, išlaidų reklamai ir salės nuomai niekas negrąžins.
Neramu ne tik todėl, kad sąrašas yra slaptas ir sužinoti, ar jame nėra vieno ar kito artisto, galima tik paskambinus į Migracijos departamentą. Pats principas gana įdomus. Maždaug, skambini ir klausi, ar tas Rusijos reperis, kurį nori pasikviesti, nėra prisidirbęs nieko, dėl ko negalima jo čia atvežti, o tau atsako, kad kol kas lyg ir ne, bet gal pasižiūrės įdėmiau.
Niūri tiesa – jei nuo sienos varysime visus, kurie šlovina Vladimirą Putiną ir pritaria Rusijos veiksmams Ukrainoje, į tą sąrašą teks įtraukti daugiau nei pusę populiarių rusų atlikėjų. Mažų mažiausiai.
Dalis jų nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, dalis kalba tiesiog dėl viso pikto, puikiai žinodami, kad tai – beveik būtina, norint ten išsaugoti sėkmingą karjerą.
Sprendimas neįsileisti, žinoma, yra savotiškas. Žiūrint iš muzikinio skonio pusės – būtų nuostabu, jei kai kurie Rusijos atlikėjai čia nepasirodytų niekada. Bet neapsimeskim – kad ir kokios nemalonios ir piktinančios yra jų kalbos, iš esmės jos telpa į žodžio laisvės rėmus. Išvarymas iš šalies suteikia Rusijos propagandistams būtent tai, ko labiausiai norisi. Progą lyginti Lietuvą su Šiaurės Korėja, kurioje bet koks kitokios nuomonės sakymas yra griežtai baudžiamas, plyšauti apie „Europos užkampį, kuriame paminamos europietiškos vertybės“.
Kita vertus, jei jau nuspręsta neįleisti, reikėtų pagalvoti, kad tai yra ir parodomasis veiksmas, kuris būtų kur kas stipresnis, jei nepageidaujamų asmenų sąrašas būtų paskelbtas viešai. Rusijoje (nes tikriausiai didžioji dalis sąrašo – būtent iš ten) kiltų dar didesnis triukšmas, mes dar tvirčiau parodytume, kad turime griežtą požiūrį.
Dėl L.Jarmolniko viskas dar sudėtingiau. Talentingas aktorius, niekas nenuginčys. Bet dėl Ukrainos jis griežtai palaiko Kremliaus liniją, nors prieš porą metų palaikė iššūkį V.Putinui metusį (jei tikėsime, kad tas iššūkis buvo tikras) Michailą Prochorovą.
Neatspėsi, kiek jo pozicija dėl Krymo yra įkvėpta didelės meilės dabartinei Rusijos valdžiai, kiek – vaikystės prisiminimų. Lvove mokyklą lankęs žydas L.Jarmolnikas yra pasakojęs, kad ukrainiečiai jį nuolat įžeidinėdavo dėl kilmės, o kartą net yra sulaužę nosį.
Lygiai taip pat sunku atspėti, ar, neduokdie, Rusijai įžengus į Lietuvą jis neprabiltų apie kitas „istorines klaidas“, kurias „atėjo metas ištaisyti“.
Bet čia atsiranda ir kitų klaustukų. Naująjį filmą, kuriame vaidina Leonidas, režisavo lietuvis Emilis Vėlyvis.
Jei ne L.Jarmolnikas su savo ryšiais ir gebėjimu pritraukti pinigus, mūsų šalyje mėgstamas ir savo įtaką kino pasaulyje įrodęs režisierius tikriausiai nebūtų turėjęs galimybių sukurti filmo su trijų milijonų eurų biudžetu.
Raudonasis kilimas su Lietuvos žvaigždėmis, iškilminga premjera Vilniuje – visa tai dabar kelia įvairių minčių. Sudėtinga situacija, panaši į tą, kai niršome, kad olimpiadoje plaukia anksčiau dėl dopingo įkliuvusi bausta rusė, bet džiaugėmės, kai medalį pelnė panašią istoriją turintis Lietuvos sunkiaatletis.
Dvigubi standartai? Iš esmės – taip, nors L.Jarmolnikas ir neatvyko dainuoti apie Sovietų Sąjungą. Filmas „Nakties sergėtojai“ kurtas Maskvoje, bet jame nėra jokios politinės pozicijos ar ko kito, kas galėtų šiuo požiūriu piktinti.
Tačiau kirba nuojauta, kad aktoriaus troškimas „dažniau atvykti į Vilnių su premjeromis“ gali neišsipildyti. Sąrašų sudarytojai, labai tikėtina, po šios viešnagės šį tą apie jį jau užsirašė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.