Aštrialiežuvis žurnalistas pripažįsta, kad jo laikas ekrane jau praėjo: „Ten atsidūrė per daug vedėjų ilgomis kojomis, kurios savarankiškai negeba išlementi sakinio. Jeigu per ausines neišgirsta, ką joms sako prodiuseris, – amen“.
Po kelių dienų 67 metų sukaktį švęsiantis H.Vaitiekūnas sako, kad ir susirgo ne todėl, kad per daug ir per skaniai valgė: jį susargdino viena labai prasto skonio televizija. „Ta, kurioje aš dirbau, tikrai buvo protingesnė“, – aiškino televizininkas.
Paprašytas nurodyti geriausią, sakė, kad profesionaliausia tebėra LRT, bet net ir joje darbuotis jau nebenorėtų.
„Mano darbas – pripūsti erezijų studentams į galvą, kad jie nieko nebijotų, bet ekrane nenusišnekėtų“, – tvirtino Henrikas.
Ši vasara buvo sunkoka, nes daktarai pasitarę ėmė tyrinėti, ką ir kur jam išpjauti. Nors H.Vaitiekūnas tvirtino, kad jam nieko neskauda, medikai jį įtikino, jog bus per vėlu, kai skaudės. Šaipūnui teko paklusti onkologams ir gultis ant operacinio stalo.
Kol anesteziologas užmigdė, dar spėjo papasakoti tris nejuokingus anekdotus, žnybtelėti į ausį operacijos stebėtojui ir paklausti, kada jam bus leista vėl lėkti pas studentus.
Netrukus gavo devynias valandas trukusią narkozę ir atsigavo neįtikėtinai greitai.
„Labai nesureikšminkite šito pjūvio – aš jau esu išbandęs širdies operaciją, man pakeistas vožtuvas, šuntai it grėbliai įstatyti nežinia dėl ko. Šįkart pasveikau per du mėnesius. Net telefonu su draugais nekalbėjau – jokių veiksmų į šalį, nes manęs laukia darbas“, – aiškino žurnalistikos veteranas.
H.Vaitiekūną dėstyti žurnalistikos pakvietė Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla bei Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas. Kūrybinių industrijų studentams žurnalistas dėsto jau ne pirmus metus. Jis sako esantis nestandartinis dėstytojas, kuris teorijų neaiškina.
„Vis patyliukais laukdavau, kada mane išmes už tai, kad aiškinu ne vadovėlių tezes, o kalbu apie realų gyvenimą, kurį turi išmokti ištverti kiekvienas žurnalistas.
Tačiau per dėstytojų reitingavimą vis surenku daugiau balų, negu tikiuosi, ir patenkintas sakau sau, kad studentai neskuba išgrūsti lauk. Gal jie mėgsta mano pokštus, o aš tikrai labai pasiilgstu darbo“, – pasakojo televizininkas ir tekstų rašytojas.
H.Vaitiekūnas sakė, kad po ligos galvojo ne apie sveikatą, – labiausiai laukė, kada gydytojai leis lėkti į darbą.
H.Vaitiekūnas iš viso studijavo 17 metų net keturias specialybes – teisę, žurnalistiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, net bibliotekininkystę.
„Žurnalistikos mane mokė ilgiausiai, todėl esu neįkainojamas“, – pabrėžė H.Vaitiekūnas.
Tačiau prisipažino, kad studentų tėvai retsykiais paprašo nedaryti blogos įtakos jų vaikams ir nesigirti, jog studijuodamas blaškėsi po skirtingus universiteto fakultetus ir specialybes.
Vienas iš tėvų papasakojo Henrikui, kad studentas sūnus cituoja dėstytoją ir auklėja tėvą netinkamu pavyzdžiu: „Tėve, neskubink manęs studijuoti greičiau. Pasižiūrėk į dėstytoją H.Vaitiekūną – žurnalistiką baigė sulaukęs 50-ies ir gyvena it inkstas taukuose.“
Ką liko daryti tėvui? Toliau mokėti už studijas.
Kai senas intrigantas H.Vaitiekūnas pasakoja studentams apie televizijos specifiką, nepamiršta priminti kasmet apmuilinęs akis 13 procentų žiūrovų pagal vieną metodiką ir 20 procentų – pagal kitą. „Labiau pasikliaukite sveiku protu, o ne laidų reitingais“, – patarė dėstytojas studentams.
– Kam žmogui reikalinga televizija?
– Kad pažiūrėjęs falsifikatą iš širdies atsidustų: „Gryna teisybė: savo akimis vakar mačiau.“
– Kas yra TV žvaigždė?
– Taip save vadina pačių nepopuliariausių Lietuvos televizijos laidų vedėjai.
– Kokių TV laidų dalyvių labiausiai nemėgstate?
– Tų, kurie pradėję šnekėti apie savo darbą laidoje pirmiausia padėkoja savo ministrui.
– Kokius jūsų siužetus kritikuodavo: a) viršininkas; b) žmona; c) duktė; d) žiūrovas?
– Viršininkas – kurių nematė. Žmona sako: „Kokius čia marškinius vėl apsivilkai?“ Duktė mano, kad geriau bus kitą kartą.
O žiūrovams nepatinka tik tie siužetai, kuriuose rodomi turtingesni už juos. Tada jie rašo: „Vėl tave papirko, Vaitiekūnai.“
