„Nesidažydavau nė kiek, nes ir tėtis neleisdavo, o vėliau, kai išvažiavau į Paryžių, jau pradėjau truputį dažytis“, – laidoje KK2 per LNK pasakojo Sofija.
Sofija prisimena, kad jai būdavo nemalonu, kai ją į mokyklą atveždavo prabangus BMW, mergina pasakojo, kad net prašydavo vairuotojo, kad šis sustotų toliau ir ji galėtų pėsčiomis ateiti į pamokas ir pabendrauti su draugais.
„Dažniausiai šaipydavosi, kad mane atveždavo su automobiliu. Vėliau prašydavau tėvų, kad mane išleistų kur nors toliau, arba eidavau pėsčiomis“, – laidoje pasakojo Sofija.
Nors Sofijai pinigų netrūksta, visgi taupumo ir pagarbos uždirbamiems pinigams ji išmoko iš tėvų. Mergina prisimena, kad dienpinigių ji gaudavo kaip ir visi kiti vaikai – 2 ar 5 litus per dieną: „Duodavo tuos pinigus tėvai ir sakydavo: „Taupyk ir susitaupysi“.
Sofijai paaugus, jos poreikiai didėjo. Mergina norėjo vis geresnių suknelių, tačiau tėvai neskubėdavo tenkinti visų jos norų – už kiekvieną daiktą mergina turėjo dirbti.
„Viskas būdavo griežtai kontroliuojama. Kartais reikėdavo kurį laiką gerai mokytis arba kokius namų ruošos darbus atlikti. Kartais sodą tvarkyti, kartais baseiną išplauti“, – laidoje pasakojo Sofija.
Po mokyklos Sofija užsienyje studijavo mados istoriją. Pasimokiusi Paryžiuje, išvyko į Londoną. Tėvas ir čia pinigais nelepino. Mėnesiui skiriamų 600 svarų merginai neužteko, todėl Sofija įsidarbino stiliste mados agentūroje.
„Dirbome juodą darbą: plovėme grindis, rinkome drabužius, grąžindavome dizaineriams. Per dieną užkulisiuose mokėjo 50 svarų ir tai buvo pirmi uždirbti pinigai“, – laidoje prisiminė Sofija.
