Aštuonis sezonus vesdamas informacijos šou „KK2“ T.Ališauskas dirbo su trimis žaviomis partnerėmis: Berneen Candice Naidoo, Goda Sabutyte-Alijeva ir Ugne Skonsmonaite. Ilgiausiai, septynis sezonus, jis dirbo su Ugne.
Šįmet U.Skonsmonaitė atsisveikino su laida, tad prodiuseriai ėmė ieškoti naujos vedėjos.
Iš viso konkurse dalyvavo daugiau kaip 500 merginų, į atranką buvo pakviestos 64, o į finalinį etapą pateko 16 gražuolių.
Jos turi galimybę vasarą su T.Ališausku vesti po vieną laidą. Prieš naująjį sezoną bus išrinkta nugalėtoja. Tapti „KK2“ vedėja panoro verslininkės, valstybės tarnautojos, mokytojos, manekenės, studentės.
Dėl galimybės kartu su Tomu vesti laidą varžėsi kur kas daugiau gražuolių nei svajojančių užsidėti konkurso „Mis Lietuva“ karūną.
– Ar vyrišką savimeilę pamalonina tai, kad žavios merginos iš kailio neriasi stengdamosi tapti jūsų partnere laidoje „KK2“?
– Jeigu tos merginos stengiasi dėl manęs, tai jos nebus laidos vedėjos. Jeigu stengiasi dėl laidos, tuomet turi šansų. Manau, jei mano vietoje būtų moteris ir būtų ieškomas laidos partneris, irgi susidarytų ilga kandidatų eilė.
– Laidos partnerė – ne gyvenimo draugė. Nepaisant to, kokiomis savybėmis ji turėtų pasižymėti, kad komandinis darbas vyktų sklandžiai ir įdomiai?
– Žinoma, su vienais žmonėmis lengviau rasti bendrą kalbą, su kitais sunkiau, bet jei žmogus turi savybių, kurių reikia TV laidos vedėjui, įmanoma pasiekti, kad su juo būtų paprasta susikalbėti.
– Neabejoju, kad akis į akį buvote susidūręs su įvairiomis kandidatėmis, galbūt kai kurios padarė ypač gerą įspūdį?
– Kol kas išankstinės nuomonės neturiu. Ją palikau finaliniams pasirodymams.
– Pramogų pasaulio užkulisiuose kyla įvairių intrigų. Ar jums yra tekę susidurti su pagundomis, gal sulaukėte išskirtinio gerbėjų dėmesio?
– Nieko panašaus mano gyvenime nėra nutikę. Žinoma, pajuokavimų su seksualinėmis potekstėmis pasitaiko – kaip ir kiekviename darbe, bet man neteko matyti, kad būtų peržengtos ribos.
Taip, televizijoje kasdien tenka susidurti su gražiomis, pasipuošusiomis moterimis, bet tai nieko ypatinga. Dirbdamas pirmiausia galvoju, kaip kuo geriau atlikti savo darbą.
– Jūsų žmona Milda (dailininko, buvusio katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovo ir LRT generalinio direktoriaus Vaidoto Žuko duktė. – Red.) – toli gražu ne televizijos vedėjos tipo moteris. Jūsų gyvenimo partnerė ne tik pagimdė tris vaikus, bet ir padarė įspūdingą karjerą. Ji – mokslininkė, tyrinėjanti religijas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja, docentė. Kaip tokie skirtingi užsiėmimai veikia jūsų santykius?
– Nemanau, kad profesijos daro didelę įtaką sutuoktinių santykiams. Svarbiausia tarpusavio supratimas, pagarba. Mes vienas kitam suteikiame visišką laisvę įgyvendinti profesinius sumanymus.
Televizijos žmogui, grįžusiam po vakarėlio į namus, niekas netrukdo atsiversti knygos, ramiai su sutuoktiniu aptarti kasdienių įvykių. Be to, stereotipinis įsitikinimas, kad televizijoje dirbančius žmones nuolat lydi linksmybių šleifas, yra klaidingas. Gal kai kas taip ir gyvena, aš – ne.
Vertindamas žmonos veiklą neįžvelgiu man nepriimtinų dalykų, išskyrus tai, kad kartais ji per daug dirba.
– O jūs kokių priekaištų dažniausiai sulaukiate iš žmonos?
– Mes, kaip ir daugelis sutuoktinių, dažniausiai ginčijamės dėl vaikų auklėjimo. Priekaištų sulaukiu tik buities smulkmenų.
– Ar žmona nepriekaištauja, jei per televizorių pamato, kad prie jūsų švelniai glaustosi ilgakojė gražuolė?
– Nepriekaištauja ir pavydo scenų nekelia. Ji manimi pasitiki, o aš nesuteikiu pagrindo abejonėms.
– Kaip šeimos nariai vertina jūsų televizinę karjerą?
– Dviem mažiausiems vaikams – 13 metų Kiprui ir 9 metų Beatričei – neleidžiame žiūrėti „KK2“, nes tai ne vaikams skirta laida. Neleidžiame žiūrėti ir visų vaikams skirtų programų, nes tada sėdėtų prie televizoriaus kiaurą parą. Stengiuosi jiems paaiškinti, kad yra įdomesnių dalykų nei televizorius.
Vyriausiam sūnui Kristijonui jau devyniolika, tačiau, kiek teko matyti, jis renkasi kitokias TV programas. Iš jo negirdžiu jokių užuominų apie mano darbą.
– Esate sakęs, kad su žmona vakarais vaikams skaitote pasakas. Ar šios tradicijos laikotės iki šiol?
– Dabar žymiai rečiau tai darome, dažniau prašome, kad vaikai patys skaitytų.
– Laidoje „KK2“ atrodote pasitikintis savimi, šmaikštus, kai kada sarkastiškas. Šios savybės labiau prigimtinės ar išsiugdytos?
– Sunku pasakyti, ar tai prigimtis. Tai man buvo artima ir iki darbo televizijoje. Juokas – pagrindinis žmogaus ginklas, padedantis priešintis gyvenimo absurdui.
Kita vertus, linksmintojo kaukę, matomą ekrane, kasdienybėje tenka nusiimti, nes bendraujant su artimaisiais jos neprireikia.
– 20 metų vedybinio gyvenimo šiais laikais didelė patirtis. Ar buvo šeiminio gyvenimo krizių?
– Visko yra buvę, kaip bet kurioje normalioje šeimoje. Neturime ilgalaikės santuokos recepto. Kiekvienoje kritinėje situacijoje elgdavomės skirtingai.
– Ar mokate atsiprašyti savo žmonos, ar lengvai tai darote?
– Būna visaip. Manau, tai priklauso nuo to, kiek ginčydamasis ar konfliktuodamas buvai tikras dėl savo pozicijos, kiek stipriai dėl jos kovojai, kiek nemalonių dalykų prikalbėjai ar padarei kitam žmogui. O atsiprašymo forma būna įvairių – ir žodžiais, ir gėlėmis. Viskas priklauso nuo situacijos.
– Ar sunku su jumis gyventi?
– Žinoma, kad sunku.
– Ar atsukęs laiką atgal ir prisimindamas laidos „KK2“ siužetus niekada nesusimąstėte, kad galėjote pažerti mažiau kritikos, sarkazmo vienam ar kitam herojui?
– Niekada dėl nieko nesigailėjau, nes manau, kad esame švelnūs tiek ironizuodami, tiek kritikuodami.
– Ar taip mano ir jūsų laidos herojai?
– Yra visokių nuomonių. Ar buvo realių grasinimų? Mus, laidos vedėjus, nuo nemalonios žiūrovų reakcijos prodiuseriai labai saugo.
Bet sulaukiame nemažai padėkų, laiškų, dovanėlių. Ypatingiausios dovanos būna menamos, kai, pavyzdžiui, žmogus pasako: „Man negrąžina milijonų vertės žemės. Jeigu padėsite atgauti, su jumis draugiškai pasidalysiu turtais.“ O realios dovanos dažniau skiriamos laidos vedėjoms.
– Ar nesijaučiate tarsi antrame plane dėl to, kad didesnis dėmesys tenka žaviai partnerei?
– Aš tai natūraliai priimu kaip duotybę, kaip esminį laidos sumanymą. Visiems aišku, kad gražioji laidos vedėjų pusė yra moteriškoji.
– Ar jums svarbu, kad su kolege sietų draugiški santykiai, ar užtenka dirbant bičiuliškai pakalbėti apie būtiniausius dalykus?
– Bėgant laikui santykiai tampa artimesni, nes filmavimai vyksta dažnai, bet tai neišauga į mirtiną draugystę.
– Ar dirbdamas esate susidūręs su kokiais nors kuriozais, juokingais nutikimais?
– Visko buvo. Tie, kas yra filmavęsi laidose, žino, kad televizijos lempos sprogsta labai garsiai, tarsi kas prie ausies šautų šautuvu. Visiems juokinga, jei tokia lempa sprogsta, o laidos vedėjas nematydamas įvykio į sprogimo garsą reaguoja labai natūraliai.
Taip pat juokinga, kai kas nors vyksta laidos vedėjui už nugaros: nukrinta dekoracijos, atsiranda valytoja su kibiru. Pasitaiko situacijų, kai pats vedėjas ką nors padaro nesėkmingai.
Kartą vaidinau, kad pargriūnu ant grindų, bet grindys pasirodė per kietos. Po dviejų savaičių paaiškėjo, kad reikia gipsuoti ranką.
– O kaip su žmona dalijatės pareigas namuose?
– Kadangi žmona darbo reikalais dažnai vyksta į užsienį, man tenka įvairiais buities darbais užsiimti: virti valgį, skalbti.
Vaikai valgo mano paruoštą maistą, vadinasi, patiekalai neprasti.
Dėl tvarkos nesame pamišę. Tvarka namuose priklauso nuo nuotaikos. Kartais visi solidariai ir kruopščiai švarinamės, o būna dienų, kai vaikai gali žaisti visuose kambariuose, visur išmėtyti žaislus ir jų nesurinkti.
– Ar su žmona dažnai pasikalbate religijos tema?
– Taip, dažnai konsultuojuosi mane dominančiais klausimais.
– Ar žmonos profesija daro įtaką šeimos religingumui, pasaulėžiūrai?
– Žinoma, kad tai turi tam tikrą įtaką. Apie pasaulio religijas mes žinome tikrai daugiau nei kiti.
– Ar sekmadieniais einate į bažnyčią klausyti mišių?
– Ne. Religinės žinios mums padeda praplėsti akiratį, tai nesusiję su asmeniniu tikėjimu.
– Skaičiau, kad jūsų žmona turi ir techninių sugebėjimų. Pavyzdžiui, geba suremontuoti automobilį, jį parduoti ir nupirkti kitą.
– Milda nėra daug techninių įgūdžių turintis žmogus, tiesiog sugeba spręsti nekasdieniškas situacijas.
Kartą ji man tai įrodė. Pusei metų su dviem jaunesniais vaikais išskrido į JAV, o grįžusi kitą dieną išvyko savaitei į Suomiją. Iš ten grįžusi kitą dieną dviem savaitėms išskrido į Seulą.
Neretai mane stebina žmonos darbo grafikas, nesenkanti energija ir entuziazmas. Na, bet dar prieš vedybas žinojau, su kuo teks gyventi. Tai tvirto charakterio moteris, turinti savo nuomonę.
– Kad ir kokios moterys siekia karjeros, neretai joms tenka didžioji našta namuose. Ar kartais pervargusi žmona nepasako, kad nori nuo visų pailsėti ar lėkti laukais nuo buities chaoso?
– Jei moteris neturi tokio gyvenimo partnerio, kuriam galėtų perleisti dalį buities darbų, tuomet reikia jį keisti. Jei po vienu stogu gyvenantys žmonės vienas kitam nepadės sunkią akimirką, jų bendras gyvenimas atrodys keistai.
– Kaip jūs geriausiai pailsite?
– Visaip. Būna, išeinu pasivaikščioti su šunimis – turime rusų kurtą ir auksaspalvį retriverį. Kartais pabėgioju ar su draugais pažaidžiu šachmatais.
– Ar namuose turite vietą, kurioje galite pabūti vienas?
– Namuose tokios vietos nėra, nes namus kūrėme gyvenimui su vaikais. Tad jiems esame užleidę didžiąją dalį teritorijos. Stengiamės visi draugiškai išsitekti.
– Kokių turite pomėgių?
– Šiuo metu mano gyvenime toks etapas, kad tie dalykai, kurie anksčiau patiko, pavyzdžiui, šiuolaikinė populiarioji muzika, kai dirbau jaunimo radijo stotyje, jau nelabai patinka. O nauji dalykai, kurie užpildytų atsiradusią tuščią erdvę, taip paprastai neatsiranda.
– Ko dar norėtumėte išmokti?
– Pilotuoti naikintuvą. Manau, tai būtų labai įdomu.
– Ar turite sodybą, kurioje galėtumėte pasislėpti nuo miesto šurmulio?
– Neturime, nes nenorime turėti. Nenorime prisirišti prie vienos vietos. Dabar mums reikia keliauti tiek per atostogas, tiek darbo reikalais.
– Yra šalis, į kurią norėtumėte sugrįžti?
– Kiek tik galėsiu, tiek kartų skrisiu į Japoniją. Prieš porą metų ten su žmona viešėjome. Japonija mane sužavėjo tyla, švara, žmonių bendruomeniškumu, paslaugumu.
– Ką galėtumėte pasakyti pažvelgęs į savo 44-erius gyvenimo metus?
– Jie buvo įvairūs, įdomūs, bet viskas sukosi gera linkme. Esu įsitikinęs, kad per likusį darbingą amžių dar daug nauja nuveiksiu.
