Nuo pat gimimo S.Stallone atrodė griežtas ir užsispyręs dėl nepatyrusios mediko stažuotojo rankos – 1946 m. liepos 6-ąją akušerinėmis žnyplėmis traukdamas cypiantį mažylį į dienos šviesą, jis pažeidė voko ir lūpų nervus ir taip „padovanojo“ Sly garsiąją pašaipią grimasą.
Paauglystėje būsimas aktorius svajojo būti superherojus ir savo dievaičių kostiumus vilkėdavo kaip mokyklinę uniformą. O kartą net pabandė išskristi pro kambario langą skėčiu, tačiau nukrito ir susilaužė raktikaulį, taip užsidirbdamas pirmą rimtą traumą.
Mokslai būsimai žvaigždei sekėsi sunkiai. Iki 16 metų S.Stallone pakeitė keturiolika mokyklų.
Motina, norėdama, kad vaikas bent ką nors veiktų, vasarą įtaisė jį kirpėjo padėjėju – kirpykloje Sylvesteris šluodavo grindis ir atlikdavo kitus nesudėtingus darbus.
Vėliau Sly dirbo Niujorko centriniame zoologijos sode – valė liūtų narvus. O bilietų tikrintojo darbas kino teatre jam suteikė galimybę žiūrėti filmus geriausiose salės vietose.
1970-aisiais S.Stallone sukūrė pirmą pagrindinį vaidmenį kine. Tai buvo pornografinis filmas „Vakarėlis pas Kiti ir Stadą“, kuriame Sylvesteris sukinėjosi nuogas ir tenkino vieną moterį po kitos. Už dosnaus meilužio Stado vaidmenį aktorius gavo 200 JAV dolerių honorarą.
Po šešerių metų, kai įkūnijęs boksininką Rokį Sly tapo pasaulinio garso žvaigžde, pirmojo filmo autoriai įteikė jam dovaną: juostą pavadino „Itališku eržilu“ ir pornografiją pakeitė erotika, iškirpę atviriausias scenas.
Vienas įvykis S.Stallone gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. 1975 metais jam pavyko gauti bilietą į Muhammado Ali ir Chako Vepnerio bokso kovą. Paskutiniame raunde niekam nežinomas Ch.Vepneris nokautavo bokso legendą.
Būtent šis faktas įkvėpė Sly sukurti filmą apie boksininką. Grįžęs namo tą patį vakarą jis sėdo prie rašomosios mašinėlės.
Po trijų dienų scenarijus buvo baigtas. Prodiuseris Irwinas Winkleris susidomėjo projektu, tačiau nepritarė idėjai, kad pagrindinį vaidmenį atliktų pats S.Stallone.
Galiausiai prodiuseris sutiko su viena sąlyga: S.Stallone turėjo dirbti beveik nemokamai. Tuo metu vyruko banko sąskaitoje buvo vos 105 doleriai, jo žmona Sasha Czack, kurią vedė 1974-aisiais, laukėsi kūdikio, jis neturėjo pinigų nuomai, tačiau vis tiek sutiko.
„Ant kortos pastačiau viską, net šeimą“, – pasakojo S.Stallone. Drama buvo nufilmuota vos per 28 dienas už nedidelę sumą – 1 milijoną 100 tūkstančių dolerių.
Banaliai prasidėjusi istorija baigėsi triumfu: „Rokis“ surinko per 225 milijonus dolerių kino teatruose, tapo vienu pelningiausių to meto filmų ir net buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias metų filmas.
Po premjeros 30-metis S.Stallone tapo ryškia žvaigžde ir vienu įtakingiausių žmonių Holivude.
Spaudoje pasipylė žinutės apie galybę S.Stallone ir jo kino partnerių romanų, tad žmona neištvėrusi nutarė skirtis, nors šeima augino du vaikus.
Sylvesteris atidavė žmonai pusę savo turto (33 milijonus JAV dolerių), bet labiausiai baiminosi, kad sūnums taps svetimu žmogumi. Todėl net ir skirdamasis jis išsaugojo gerus santykius su Sasha, o vieną sūnų pakvietė vaidinti juostoje „Rokis V“.
„Rokis III“ S.Stallone padarė milijonieriumi: aktorius gavo 10 milijonų dolerių honorarą.
O svarbiausia, kad būtent po šio filmo Sly tapo savas bokso pasaulyje: 1982 metų liepą jam buvo pasiūlyta tapti profesionalaus boksininko Lee Canalito, kuris rengėsi kovai su Curtisu Whitneriu, vadybininku. Žvaigždės globotinis laimėjo tą dvikovą.
Vis dėlto gerbėjams 1982-ieji įsiminė kaip filmo „Rembo: pirmasis kraujas“ premjeros metai. S.Stallone pavyko pagrindinį vaidmenį paveržti iš Johno Travoltos ir Dustino Hoffmano, bet pamatęs baigtą filmą jis neteko žado.
Aktorius bandė įkalbėti prodiuserį parduoti jam juostą, kad galėtų ją sunaikinti, o vėliau ėmė reikalauti, kad jį iškirptų.
Kad ir kaip būtų keista, režisierius atsižvelgė į žvaigždės reikalavimus ir šiek tiek patrumpino filmą. Kaip netrukus paaiškėjo, aukos nebuvo beprasmės: S.Stallone antrą kartą pabudo kaip garsenybė.
Kai sukako 40 metų, S.Stallone karjeros kreivė vėl šovė į viršų. Pasirodė filmai „Kobra“, „Iš visų jėgų“, „Kalinys“, „Tango ir Kešas“, „Alpinistas“, „Teisėjas Dredas“.
Tiesa, tarp šių žiūrovų pamėgtų filmų buvo ir gėdingas epizodas. 1992 metais ekranuose pasirodė veiksmo komedija „Stok! Arba mano mama šaus“. Pats Sylvesteris pripažino, kad tai prasčiausias filmas per visą jo gyvenimą.
„Tikriausiai tai blogiausias filmas ne tik Saulės sistemoje, bet ir visoje visatoje.
Bet koks kirminas parašytų geresnį scenarijų. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Kinijos, vyriausybė galėtų sumažinti gimstamumo lygį, rodydama jį kartą per savaitę per nacionalinę televiziją. Tiesa, jeigu jie pradėtų jį transliuoti du kartus per savaitę, po dvidešimties metų Kinija išmirtų“, – šmaikštavo S.Stallone vertindamas šią juostą.
Filmuojant kriminalinį trilerį „Kobra“ (1986 m.) S.Stallone susipažino su danų kilmės manekene, aktore ir dainininke Brigitte Nielsen.
Kai tik pora susituokė, Sylvesterio gyvenimas virto tikru košmaru. B.Nielsen buvo laisvos meilės šalininkė ir tuokėsi tik norėdama gauti teisę gyventi JAV.
Tad nenuostabu, kad ištekėjusi ji toliau bendravo su buvusiais ar naujais meilužiais ir meilužėmis. S.Stallone tapo spaudos pajuokos objektu.
Po metų aktorius išsiskyrė ir pažadėjo niekada daugiau nevesti. Pažadą jis tesėjo lygiai dešimtmetį.
1989-aisiais S.Stallone susipažino su fotomodeliu Jennifer Flavin. Tada jai buvo vos 19 metų, jam – 43-eji.
Iš pradžių jie buvo tik draugai, o po kelerių metų tapo meilužiais. Iki 1995-ųjų skandalo poros santykiai klostėsi be menkiausio debesėlio.
Minėtais metais viena dama paskelbė, kad laukiasi S.Stallone vaiko. Išgirdusi tokią naujieną Jennifer paliko mylimąjį.
Gimus kūdikiui aktorius išsireikalavo DNR tyrimo ir įrodė, kad su tuo neturi nieko bendra. Nepaisant to, atkurti sugriautų santykių nepavyko.
Po kurio laiko S.Stallone pradėjo susitikinėti su manekene Angie Everhart ir netgi susižadėjo, tačiau galiausiai atšaukė vestuvių planus.
Per 1995-ųjų Kalėdas S.Stallone įkalbėjo Jennifer pabandyti dar kartą. Tuo metu gražuolė jau laukėsi jųdviejų kūdikio. Duktė Sophia 1996-aisiais gimė su įgimta širdies yda. Trijų mėnesių kūdikiui buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, keletą savaičių medikai kovojo dėl jo gyvybės.
Tik 1997-aisiais pavojus praėjo ir laimingi tėvai galėjo atšvęsti vestuves. 1998-aisiais jie susilaukė dukters Sistine, 2002-aisiais – Scarlet.
2004-aisiais Sly ėmėsi verslo – įkūrė kompaniją „InStone“, gaminančią baltymų kokteilius, o po metų pradėjo leisti mėnesinį žurnalą „Sly“. Aktorius pats rašė visus straipsnius ir interviu, o ant kiekvieno žurnalo viršelio puikavosi jo portretas.
Žurnalo leidyba truko neilgai. Užtat 2005 metais S.Stallone išleido knygą „Sly patarimai: kaip sulieknėti, užsiauginti raumenų, išsiugdyti tvirtą valią ir įgyvendinti savo svajonę“.
Kino teatrus pasiekus sporto dramai „Rokis Balboa“ (2006 m.) S.Stallone nutarė atsisveikinti su Rokiu, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad jis tik pradėjo dirbti treneriu. Tai paliudijo ir filmas „Krydas: gimęs kovoti“ (2015 m.).
Sly įrodė, kad ir būdamas solidaus amžiaus gali bet kam nušluostyti nosį: jo kino trilogija „Nesunaikinamieji“ uždirbo 786 milijonus dolerių.
Aktorius su šeima gyvena Los Andžele prabangiame itališkos architektūros name. Aplink būstą – didžiulis sodas, baseinas, vaikų žaidimų aikštelė.
Žmona Jennifer baigė modelio karjerą ir įkūrė kosmetika prekiaujančią įmonę, kurios apyvarta – dešimtys milijonų dolerių per metus.
„Šiuo metu aš ne tik gyvenu. Šiuo metu aš džiaugiuosi gyvenimu. Niekada nemaniau, kad kada nors galėsiu būti toks laimingas. Jaunystėje nemažai iškentėjau, dažnai nudegdavau, bet išmokau branginti gyvenimą“, – kartą prisipažino aktorius.
Ir į pensiją Sly nesirengia. „Argi aš senas? Nesijaučiu senas. Kodėl turiu trauktis? Žvelgiant į pasą man gal ir bus septyniasdešimt, bet tai tik skaičius. Fiziškai jaučiuosi kaip 48-erių. O širdyje man, kaip ir anksčiau, 35-eri“, – 70-ojo gimtadienio išvakarėse pareiškė S.Stallone.
Parengė Milda Augulytė
