Istorinė saga apie XIX a. Rusiją ir Napoleono invaziją pirmą kartą parodyta kanalu „BBC One“. Ji taip pat jau transliuota JAV kanalais „Lifetime“, „A & E Network“ ir „History Channel“.
Birželio 5-ąją mini serialas atkeliaus į LNK ekraną ir bus rodomas sekmadieniais, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Pagrindinės šios istorinės dramos scenos filmuotos Rusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Istorijos, filosofijos, meilės nuotykių ir mirties kupiname tūkstančio puslapių Levo Tolstojaus romane pasakojami penkių Rusijos aristokratų šeimų likimai blėstančiu imperinės Rusijos laikotarpiu.
Šioje ekranizacijoje Rusijos karo su Napoleonu fone trys jauni žmonės išgyvena įvairiausius jausmus. Istorijos centre – nuoširdus ir geras Pjeras Bezuchovas (akt. Paulas Dano), karštakošis Rusijos aukštuomenės naujokas. Jo draugas Andrejus Bolkonskis (akt. Jamesas Nortonas) – ciniškas, šlovės karo lauke pasiilgęs kunigaikštis. Juos abu likimas susieja su patrauklia ir geraširde Nataša Rostova (akt. Lily James).
Per aštuonerius Rusiją bei jos žmones pakeitusius taikos ir karo metus žiūrovai išvys daugybę nepamirštamų personažų. Per santuokas ir meilės ryšius, kovos laukus ir šokių sales, gimimą ir mirtį jie vis grįš pas Pjerą, Andrejų, Natašą ir jiems gyvenimo siunčiamus išbandymus.
L.Tolstojaus romano televizijos versija, kaip ir prognozuota, patiko žiūrovams – ir didžiuliu užmoju, ir žaviais herojais, ir sudėtingu siužeto linijų raizginiu, verčiančiu atidžiai sekti veiksmą, ir didžiulės, aistringos, nesuvokiamos Rusijos egzotika.
Septyni milijonai žiūrovų Didžiojoje Britanijoje kas savaitę tvarkingai sėsdavo prie televizoriaus, kad vėl pasinertų į, atrodytų, jiems visiškai svetimą XIX amžiaus Rusijos gyvenimą.
Priekabus žiūrovas galėtų pasakyti, kad romano filosofinė gelmė seriale praskiesta, kad sudėtingi dialogai ir ilgi samprotavimai sutrumpinti ir supaprastinti, o televizijos ekranizacijoms būdingas polinkis į melodramatiškumą sumenkino L.Tolstojaus minčių prasmę.
Bet priekabus žiūrovas tam ir yra, kad kabinėtųsi, o norint prisikabinti galima prie bet kokio šedevro. Ir nors kol kas niekas neskuba šio televizijos filmo vadinti šedevru, britų kritikų vertinimai buvo daugiau nei palankūs.
„Viskas baigėsi?! Ne! Grąžinkite juos! Tegul Pjeras vėl atsiaugina savo baisią barzdą! Grąžinkite Eleną – noriu pažiūrėti, kokia baisia motina ji taps! Negaliu susitaikyti su tuo, kad viskas baigėsi! Bet kaip baigėsi!!!“ – tokiais šūksniais britų laikraščio „The Guardian“ apžvalgininkė Viv Groskop pradėjo recenziją apie BBC serialą „Karas ir taika“, kuris Didžiojoje Britanijoje parodytas šių metų pradžioje.
Televizijos filmo scenarijų pagal didžiulį L.Tolstojaus romaną parašė 79 metų Andrew Daviesas, jau sukūręs kelių populiarių serialų scenarijus: „Tuštybių mugė“, „Puikybė ir prietarai“, „Kortų namelis“.
35 metų režisieriaus Tomo Harperio nuopelnai kur kas kuklesni: keletas televizijos serialų, siaubo filmas „Moteris juodais drabužiais: Mirties angelas“ ir linksma fantazija „Skoliniautojai“. Todėl niekas negalėjo prilygti tai įtampai ir atsakomybei, kuri lydėjo „Karo ir taikos“ filmavimą.
„Negaliu atsitokėti nuo dėmesio, kurio sulaukė šis serialas, – prisipažino režisierius. – Didžiuojuosi tuo, ką padariau. Man patinka filmas, bet dirbant apimdavo siaubas. Ypač baisu buvo artėjant filmavimo pabaigai. „Dieve mano, ar nenuvilsiu romano gerbėjų?“ – ši mintis tiesiog persekiojo.
Svarbiausia užduotis buvo perkelti į ekraną originalą, bet sykiu perteikti savo požiūrį į didžiąją knygą.“
Atrodo, kad jam pavyko. Tai pripažino ir BBC rusų tarnybos apžvalgininkas kultūros klausimais Aleksandras Kanas: „Nors išankstinė nuostata tokiu atveju neišvengiama, serialą žiūrėjau, netikėtai sau pačiam, susidomėjęs ir su malonumu.
Nė karto, kaip neretai pasitaiko žiūrint Vakarų kinematografininkų ekranizuotą rusų klasiką, nesuerzino istorinės arba meninės netiesos pojūtis.“
Tikrumo jausmą užtikrino ir autentiški Rusijos vaizdai kadre.
„Kokia prabanga pamatyti filme tikrą Sankt Peterburgą! – sušuko „The Daily Telegraph“ recenzentė Serena Davies. – Žiemos rūmai – pagrindinis kiekvienos scenos, kurioje jie tik pasirodo, herojus.
Režisieriui T.Harperiui patinka šešėliai ir sniegas – tiek viena, tiek kita jis puikiai nufilmavo. Na, o dėl to, kad negalėjo atsispirti sulėtintų kovos scenų pagundai, tai kas gi nebūtų susigundęs?“
Maskvą filme atstoja Vilniaus senamiestis, tinkamų aristokratams sodybų rasta Latvijoje, o kovos scenos buvo filmuojamos prie Naugardo.
Laikraštis „Daily Mail“ pabrėžė kostiumų ir interjerų prabangą, kurios „gali pavydėti net išlaidžiausias rusų oligarchas“.
Prieš pasirodant serialui pasklido gandas, kad jis bus perdėm seksualizuotas. Ypač audringai diskutuota dėl kraujomaišos scenos tarp brolio ir sesers Anatolijaus ir Elenos Kuraginų (romane Pjerą pasiekia tik gandai apie tokį nuodėmingą žmonos ryšį) – filmo autoriams priekaištauta, esą šie vaikosi sensacijų. Tačiau ta sensacija gana kukli – žiūrovai mato ne seksą, o tik glamones, tegul ir itin intymias.
Ginti serialo šiuo požiūriu ėmėsi laikraštis „Daily Mail“.
„Puristai, – rašė jo kino kritikas, – kaltina autorius tuo, kad ekrane rodomų sekso scenų L.Tolstojaus kūrinyje nėra. Jie tiesiog nežino, apie ką kalba.
Romanas „Karas ir taika“ yra toks seksualiai atviras, kiek tai buvo įmanoma XIX amžiaus rusų literatūroje. Seksas tiesiog sukasi L.Tolstojaus herojų galvoje.
Pjeras jaučia aistrą kurtizanėms. Nataša ir jos pusseserė Sonia apmiršta nuo bet kokio vyro prisilietimo. Na, o, palyginti su Elena, Madonna yra apskritai nekalta mergaitė iš savo dainos „Like A Virgin“.
Pagrindinė naujosios ekranizacijos problema, laikraščio „The Guardian“ apžvalgininko Stuarto Jeffrieso nuomone, ta, kad ji per daug angliška: „Reikėjo išgirsti sodrius rusų bažnytinio choro balsus ir pamatyti kompiuterine grafika Nevoje išrikiuotus burinius laivus, kad prisimintum, jog „Karo ir taikos“ veiksmas vyksta ne Jurgio III laikų Anglijoje, o carinėje Rusijoje.“
Vis dėlto recenzijos pabaigoje „The Guardian“ kritikas prisipažino: „Kad ir kaip ten būtų, filmas įtraukė – nekantriai laukiau kiekvienos serijos.“
Parengė Milda Augulytė
