– Kaip jaučiatės naujojoje kėdėje? Ar nekieta? - pasiteiravau naujosios žinių vedėjos.
- Toji kėdė mane labiausiai nustebino kiek kita savo savybe. Ateidama į žinių laidą žinojau, kad bus man labai naujų dalykų. Bet štai kas buvo netikėta.
Iki žinių pradžios, iki pat tos lemtingos akimirkos „eteris“, žmonės, su kuriais dirbau pastarąsias dvi savaites, keturias penkias valandas neturi nė minutės laisvo laiko. Tiesiogine prasme. Antroje dienos pusėje ima plaukti reportažai iš skirtingų Lietuvos vietų į biuro serverius. Jų ilgis, montažas, užkadriniai tekstai, jų aiškumas, tikslumas - viskas turi būti sužiūrėta, sudėta ir suspėta, o kur dar po pusiaudienio nutinkančios naujienos, kurias dar reikia suspėti nufilmuoti kad ir likus iki eterio vos kelioms valandoms.
Darbas neįtikėtinai disciplinuotas, nes kasdien naujausios žinios eteryje pasirodyti turi tuo pačiu laiku ir nė minutės vėliau. Taigi dienos redaktoriai, o tai žmones, kurie atsakingi už šio proceso sklandumą, neturi laiko net kavai.
Ir atrodytų, net jei jie gerieji samariečiai, vis tiek nėra kada gelbėti tokios žinių naujokės kaip aš. Ką gelbėti? Ogi pirmąsias dienas vėl ir vėl priminti, kokioje jų darbinėje programoje galiu matyti reportažų apmatus, kada kam kokiu paštu per kokias kompiuterio programas turiu išsiųsti savo tekstus, kad matytų ir kalbininkai, ir transliacijos specialistai.
Bet, mano džiaugsmui, visą žinių darbo savaitę mačiau šalia Profesionalus iš didžiosios raidės. Kolegos ne tik mokė mane, savo žalią kolegę, rodė, kartojo atsakymus į tuos pačius klausimus, bet dar mane ir padrąsindavo, ir įtampą išblaškyti sugebėdavo. Ir net pasidžiaugti surasdavo kuo! O tai ir yra, matyt, bet kurio susiklausiusio, gero kolekytvo šerdis.
- Ar publicistinėje laidoje sukauptas patyrimas praverčia informacinės laidos vedėjos darbe, ar viską reikėjo pradėti nuo nulio?
– Techniniai dalykai – nuo nulio. Tempas – kelios valandos nuo žinios gavimo iki jos pateikimo eteryje – man naujas matmuo, prie kurio reikėjo skubiai priprasti. Tačiau profesinis įprotis akimirksniu išskirti esmines įvykio detales, teksto akcentus, pastebėti, kur tiesa, o kas nutylėta – šitai įgyta ne vienerius metus dirbant laidoje „Prieš srovę“ ir dabar praverčia ir čia.
– Kokie didžiausi naujojo darbo iššūkiai?
– Rimtas klausimas, o imsiu ir pajuokausiu – saldumynų gausa! Žinių komanda, kaip jau minėjau, ne tik didelė, bet ir labai draugiška, taigi vieną dieną reporterė Edita savo gimtadienio proga iškepė tokį pyragą, kad per pietų pertrauką jis išgaravo vos dėžutę pravėrus, o, žiūrėk, jau kita diena – Daliaus šventė ir septyni tortai.
Žinoma, ir aš pabandžiau savo kulinarinius sugebėjimus parodyti, tik neapskaičiavau dydžio, kepiau aguonų pyragą, bet dabar suprantu, kad reikėjo dukart didesnio. Bandysiu pasitaisyti.
– Ar informacinė laida suteikia erdvės saviraiškai, ar įspraudžia į nustatytą formatą, kuriam reikia besąlygiškai paklūsti?
– Sakyčiau, darbas žinių laidoje kaip žaidimas krepšinio aikštelėje. Vienas lauke ne karys ir žaidėjas ne geriausias. Tai komandinis darbas. Tai taisyklės ir disciplina, kai tavo laiku ir gerai padarytas darbas nulemia kito kolegos laiku ir gerai padarytą darbą ir atvirkščiai.
Apie savo gerą darbą kol kas net nekalbu. Kol kas dar nutinka visokių „šposų“ ir pati savęs pagirti tikrai dar neturiu už ką.
– Ar turite žinios laidų vedėjo idealą? Į ką lygiuojatės?
– Jei jau lygiuotis, tai tik į geriausius Lietuvos ir pasaulio žinių vedėjus, juos man rodo mano televizorius. Didelis iššūkis, bet tik taip ir sužinai, ką gali, o ko ne.
– Kokias žinias smagiausia pranešti?
– Tas, kurios apie žmonių išradingumą ir optimizmą. Pamenate moterį iš Kauno, Ritą, kuri iš ridikėlių tokias gėles išdrožia, kad tiesiog negali savo akimis patikėti.
– Ar R.Šakalytė-Jakovleva, užleisdama savo vietą, davė kokių nors patarimų?
– Renata – nuostabi kolegė, jausminga, draugiška, paprasta, neužrietusi nosies ir nei patarimų, nei padrąsinimų tikrai negailėjo. O iš to, kad kol kas nei Renata, nei, beje, mano mieli kolegos iš laidos „Prieš srovę“ po pirmos savaitės žiniose nesako man pastabų, vadinasi, dar leidžia man priprasti ir nesiskubina kritikuoti. Palaikymo žodis, kiek patyriau, veikia stipriau nei plika kritika. ˙
