Į filmo premjerą susirinko dainininkės artimieji, buvę kolegos ir draugai: dainininkė Rasa Kaušiūtė, buvusi televizijos diktorė ir koncertų vedėja Sigita Stankevičiūtė, džiazo muzikantas Dainius Pulauskas, kompozitoriai Laimis Vilkončius ir Vakaris Laurynas Lopas, televizijos laidų vedėjas ir režisierius Vytenis Pauliukaitis, net buvęs sovietinių laikų kultūros ministras Lionginas Šepetys.
Kalbėdami apie J.Miščiukaitę, ją pažinoję žmonės neslėpė jaudulio. “J.Miščiukaitę-Brazaitienę pažinojau nuo 1968 m., pirmojo „Vilniaus bokštų“ konkurso. Esu apie ją nemažai rašęs, ir ne tik aš, bet ir kiti žurnalistai ją labai mylėjo, ji visuomet sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio. Gegužės 10 d. ji būtų sulaukusi savo 68-ojo gimtadienio, bet jau aštuonerius metus jos nėra tarp mūsų. Tačiau iš tiesų ji kartu – su LRT televizija sukūrėme muzikinį-dokumentinį filmą, kad ji būtų gyva mūsų prisiminimuose“, – kalbėjo filmo scenarijaus autorius ir režisierius K. Šiaulys.
Sumanymą sukurti filmą apie J. Miščiukaitę sveikino ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jam kalbėti LRT klube buvo sunku, nes toje vietoje jie bene paskutinį kartą susitiko su Janina. „Kalbėjome apie Vytautą Kernagį, tuomet žinia apie jo ligą jau buvo pasklidusi, ir Janina tyliai man prisipažino, kad ir jai įtariama liga.
Mačiau tik kelias šiandien pristatomo filmo ištraukas ir džiaugiuosi, kad filmas apie ją buvo sukurtas. Tik gaila, kad lietuviai turi tradiciją kurti filmus apie mirusius, o ne apie gyvuosius“, – jaudindamasis kalbėjo LRT generalinis direktorius ir paragino režisierius pažvelgti į gyvuosius, kalbinti juos, kad vėliau nereikėtų kitų prašyti apie juos pasakoti, ir kurti filmus.
Archyvuose išlikę nemažai medžiagos apie J.Miščiukaitę. Filme yra ir jos muzikos, ir dokumentikos, ir jos gyvenimo fragmentų. Klarneto klasę Kauno J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje baigusios J.Miščiukaitės pagrindinis vokalo ugdytojas ir formuotojas buvo kompozitorius, pedagogas, dirigentas Mindaugas Tamošiūnas. M.Tamošiūno ir J.Miščiukaitės kūrybinė draugystė, trukusi 20 metų, atsispindi ir naujajame filme.
Kino juostoje apie J.Miščiukaitės gyvenimą ir kūrybą kalba L.Vilkončius, L.Šepetys, sutuoktinis Rimantas Brazaitis, sūnus Meinardas Brazaitis, S.Stankevičiūtė, M.Tamošiūno muzikinių projektų dalyviai Vytautas Petrušonis, Viktoras Malinauskas, Valdemaras Frankonis, Rusijos Federacijos nusipelnęs artistas Borisas Moisejevas, muzikantas ir dainininkas Andrius Mamontovas. Filmo kūrėjai primena J.Miščiukaitės karjeroje bene sėkmingiausius darbo „Oktavoje“, „Trimito“ orkestro estradinėje grupėje metus.
Ji dainavo ir naktinių barų programoje, Maskvos miuzikhole, kur, pasak jos vyro J.Brazaičio, buvo primadona, turėjo atskirą grimerinę, aprengėją, bet išgyveno ir kūrybinę pauzę, kai atgimimo laikais koncertų salės ištuštėjo, muzikines madas pradėjo diktuoti įvairiausi „baliai“. Filmo kūrėjams pavyko gauti ir unikalių, Lietuvoje, ko gero, nematytų kadrų – J.Miščiukaitės pasirodymo 1982 m. konkurse „Auksinis Orfėjas“ Bulgarijos kurorte Varnoje vaizdo įrašą. Atlikusi Lili Ivanovos dainą „Sukasi rodyklės“, ji tuomet laimėjo sidabro medalį.
Sunku patikėti, bet J.Miščiukaitė dar sovietiniais laikais koncertuodama apkeliavo beveik visą Europą, kaip pat sakė, „nebuvau tik Ispanijoje ir Portugalijoje“. Ji, kaip joks kitas dainininkas, sugebėdavo greitai išmokti dainas svetimomis kalbomis, tad dainavo ir mongoliškai, ir Afrikos genčių kalbomis, tuo, žinoma, pelnydama tenykštės publikos palankumą.
Filme punktyriškai nužymimi ir XX a. aštuntojo-devintojo dešimtmečio nauji kultūriniai muzikiniai vėjai – tuomet atsiradęs populiariųjų dainų konkursas „Vilniaus bokštai“, kurio pirmąja laureate, atlikusi V.L.Lopo baladę “Pūtė vėjas“, tapo J.Miščiukaitė, Elektrėnų džiazo festivalis „Jaunystė“ ir net pirmasis bigbyto festivalis, surengtas Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje, tiesiai priešais tuomečio Lietuvos komunistų ir visos Lietuvos vado Antano Sniečkaus namų langus.
Beje, „Vilniaus bokštai“ ne taip jau lengvai prasiskynė kelią į viešumą. „Dėl „Vilniaus bokštų“ mus apskundė Maskvai – sakė, dainuos apie bažnyčias. Kokie dar bokštai Vilniuje?“ – po filmo peržiūros prisiminė L.Šepetys.
Moteriškajai filmo auditorijai, manau, turėtų būti labai suprantamas epizodas iš J.Miščiukaitės viešnagės Londone, į kurį ji pateko irgi dar sovietiniais metais. Kaip pasakojo jos vyras R.Brazaitis, „Londone prie drabužių parduotuvės vitrinos apsiverkė, pamačiusi suknelę iš kažkokios blizgančios medžiagos – aš nelabai apie tai nusimanau. Suprato: kaip viskas arti ir kaip toli.“
„Pažiūrėjusi, kaip dabar žvaigždės gyvena ir kaip jos reklamuojamos, jokia žvaigžde nesijaučiu. Tiesiog sąžiningai dirbome, ir viskas“, – ištarė J.Miščiukaitė, apžvelgdama savo kūrybinį kelią.
Filmo „Janina Miščiukaitė. Gyvenimas dainoje“ premjera. Gegužės 10 d. 21 val. LRT televizija.
