Net ir labai norėdama K.Kunčinaitė neliktų nepastebėta. Kai susitikome pasikalbėti, jos mėlynų plaukų šukuosena ir ryški apranga švietė pilkame lėtai bundančio pavasario fone.
Pažįstantys Kristiną žino, kad jos plaukai – tarsi atsinaujinanti tapytojo drobė: būna raudoni, oranžiniai, violetiniai ar mėlyni.
Nedideliame miestelyje Utenos rajone užaugusi Kristina sakė nuo mažens buvusi kitokia nei bendraamžiai. Dėl to, kad negebėjo įsisprausti į sovietmečiu nustatytus elgesio rėmus, ji buvo įrašyta į tuometės milicijos nepilnamečių reikalų įskaitą.
Oficialiai buvo skelbiama, kad mergaitė to nusipelnė už antisovietinę veiklą, viešųjų vietų lankymą po 23-ios valandos ir bendravimą su pankais.
„Galima sakyti, buvau kaimo neformalė, bet tėvai pakančiai žiūrėjo į mano kūrybinius išsišokimus. Iki 24 metų šlaviau gatves segėdama ilgus sijonus ir vilkėdama nutįsusius megztinius“, – pasakojo TV serialų „Nekviesta meilė“, „Amžini jausmai“, „Kelias namo“, „Moterų laimė“, „Lietuvos ryto“ TV laidos „Sąmokslo teorija“ ir „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos režisierė.
Gyvenimo atgaivą Kristina pajuto vos atvykusi į Vilnių studijuoti. Čia mergina iškart pasijuto sava, o dėl drąsaus įvaizdžio niekas nė neįtarė, kad ji kilusi iš provincijos.
Sulaukusi 18-os vešlius ilgus plaukus sugalvojo pinti į daugybę kasyčių. Maždaug per 14 valandų pati susipindavo 118 kasyčių. Joms išpinti prireikdavo 16 valandų.
Rugsėjį susipindavo kasytes, o gruodį išsipindavo. Tokia buvo tradicija. Pirmą kartą Kristina plaukus išdrįso nusikirpti 26-erių. „Mano plaukai buvo pačių įvairiausių spalvų, išskyrus žalią“, – sakė režisierė.
Stilistės ir kirpėjos LRT televizijoje mėgo eksperimentuoti su K.Kunčinaitės plaukais, o ji sakydavo: „Plaukai – ne dantys, ataugs.“
Vienintelį kartą beveik plikai Kristina nusikirpo mirus mylimajam.
Kad atsitiestų po brangaus žmogaus netekties, reikėjo laiko. Galiausiai Kristina vėl patikėjo meile ir patyrė neregėtą džiaugsmą, kai būdama trisdešimties pagimdė Kotryną Vakarę.
Prieš tai jai buvo tekę patirti motinystės gėlą, kai pagimdė neišnešiotą dukterį, kuri mirė po penkių valandų.
Atrodė, kad gimus Kotrynai Vakarei, o po pusantrų metų Danielei Liepai daug skaudžių smūgių patyrusią moterį pagaliau užplūs ramybė ir šeiminė laimė.
Tačiau vos pusketvirtų metų sulaukusią Kotryną Vakarę pasiglemžė leukemija.
„Didžiausias gyvenimo kirtis motinai, kai tenka laidoti savo vaikus“, – tramdydama besiveržiančias ašaras kalbėjo režisierė.
Kol pasaulį išvydo Izabelė Vasarė, Kristina patyrė du persileidimus.
Lyg tragedijų nepakaktų, K.Kunčinaitės šeimoje neseniai įvyko dar vienos laidotuvės – vėžys pasiglemžė jos brolio, pastoriaus ir trijų vaikų tėvo, gyvybę.
Likimas Kristinai lėmė skyrybas su dukterų tėvu. Šeima subyrėjo, nes moters širdyje suliepsnojo nauja meilė, kuri padovanojo sūnų Benjaminą Uosį.
Kristina save vadina laiminga dviejų dukterų ir sūnaus motina. Tiesa, labai netradicine, nes darbo grafikas netinkamas šeiminiam gyvenimui.
„Kai rengėmės pirmai nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos laidai, išėjau į darbą antradienį trečią valandą dienos, o grįžau penktadienį dešimtą vakaro.
Ir tai dar ne rekordas. Toks tempas būna visuomet, kai pradedi laidą ar serialą.“
Režisierė šiuo metu pati vaidina „Nuovadoje“. Jai patikėtas meilės apsėstos Gitanos vaidmuo.
„Mano herojė seksuali, brandaus amžiaus bufetininkė. Ji nekaltina gyvenimo dėl to, kad daug kartų nepasisekė, tiesiog nori gyventi taip, kaip jai patinka. Vieniša, bet viskuo patenkinta – truputį paverkia, paskui pasijuokia“, – kalbėjo K.Kunčinaitė.
Kristinai ne pirmą kartą tenka vaidinti dviprasmiškai vertinamas moteris, kurių gyvenime pakilimai ir nuopuoliai – greta.
Ypač ryškus K.Kunčinaitės vaidmuo Stanislavo Stavickio-Stano ir grupės „Čilanam“ dainos „Silva nori mylėti“ vaizdo klipe.
Kristina įkūnijo brandaus amžiaus moterį, kuri beprotiškai trokšta ištekėti ir kuriai vis nesiseka.
Klipo pradžioje K.Kunčinaitė, vilkėdama baltą nuotakos suknelę ir laikydama puokštę gėlių, laiminga vaikšto Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir bučiuoja sutiktus įvairaus amžiaus vyrus.
Praėjus psichodelinei euforijai nuotaka apsiverkia, išsimaudo fontane, nusikerpa suknelę ir išmeta puokštę. Galiausiai nusikamavusi užmiega savo bute, o atsibudusi vėl atgaivina troškimą ištekėti.
„Net nežinau, kodėl man skiria tokius vaidmenis“, – nusijuokė Kristina.
Moteris prisiminė, kaip paskambino aktorius Ramūnas Rudokas ir pasakė: „Stano parašė gabalą apie 40 metų moterį, kuri nori ištekėti. Šiuo amplua aš matau tik tave.“
„Nežinau, kodėl jam taip atrodė. Gal todėl, kad gyvenu taip, kaip man skirta, nieko nekaltinu, kad netekau artimų žmonių ir neturiu daug pinigų. Man pakanka, kiek turiu. Kai apninka liūdnos mintys, tempiu save už ausų ir sakau: „Kristina, viskas gerai, nenukabink nosies“, – sakė moteris.
Trijų vaikų motina šeimoje stengiasi būti demokratiška. „Nepamatuotų, sunkiai įgyvendinamų norų vaikai neprisigalvoja. Jie žino, kad ne viskam yra pinigų.
Vaikų nestebina, kad išeinu į darbą nakčiai. Galima sakyti, mano vaikai gimė filmuojant ar montuojant laidas. Vieną dieną dar būdavau darbe, o jau kitą važiuodavau gimdyti. Netrukus – vėl į darbą“, – nusijuokė pašnekovė.
Daug dirbti Kristina turi ir dėl įsipareigojimų bankui. Režisierė būsto paskolą paėmė tuomet, kai butų kainos buvo labai pakilusios. Todėl 450 tūkst. litų paskolą baigs mokėti sulaukusi 73 metų.
„Kiek čia beliko tų metų“, – mostelėjo ranka Kristina, tikinanti, kad turi viską, ko reikia. Svarbiausia, kad pati būtų sveika ir kad vaikai nesirgtų. Kad sveikata yra neįkainojamas turtas, režisierė įsitikino ne kartą.
Praėjusi vasara jai buvo klaiki, nes anapilin vos neiškeliavo sūnus Benjaminas Uosis.
Vieną dieną septynmečiui netikėtai suskaudo pilvą, iki 40 laipsnių pakilo temperatūra.
Dvi paras vaiką tyrė įvairių sričių gydytojai, o galiausiai nusiuntė pas chirurgus. Šie įtarė apendicitą. Kai nuvežė į operacinę, berniukas buvo leisgyvis.
Operacija truko kelias valandas. Buvo aptiktas peritonitas – sprogęs pūlingas darinys prie dubens kaulų.
„Jeigu būtų delsiama dar porą valandų, vaikas būtų miręs“, – pranešė gydytojai ir nuramino, kad situacija yra stabili.
Netrukus berniukui išsivystė sepsis. Medikai pasakė, kad nuo šiol viskas – Dievo valioje. Skubiai iškvietus kunigą reanimacijos palatoje vaikas buvo pakrikštytas.
„Nepalioviau panikuoti, gydytojai mane dėl to barė. O aš prisiminiau, kaip susirgus pusketvirtų metų dukrytei medikai irgi sakė: viskas Dievo valioje“, – pasakojo Kristina.
Įvyko stebuklas. Temperatūra nukrito, vaikas pradėjo valgyti.
Motina jau buvo pradėjusi džiaugtis, kad sūnus sveiksta, tačiau po dviejų parų išsivystė antras sepsis. Sutriko plaučių veikla, rinkosi skysčiai. Savaitę berniukas savarankiškai nekvėpavo.
Gydytojai skėsčiojo rankomis, išbandė visus antibiotikus.
Galiausiai buvo nustatyta, kad tai užkrečiamoji liga jersiniozė, kurios bakterijas platina žiurkės, šunys ir katės.
Prieš susirgimą Benjaminui į koją buvo įlindusi rakštis, manoma, kad taip užkratas per pūlinį pateko į organizmą.
„Todėl galiu pasakyti, kad niekas nesvarbu, kai vaikai serga ar, neduok Dieve, miršta. Niekam nelinkėčiau patirti tokio didžiulio skausmo.
Mes neretai keikiame gyvenimą dėl nulūžusio nago arba nesumokėtų mokesčių. Aš žinau, kad gyvenimas yra labai gražus“, – kalbėjo daug išbandymų patyrusi moteris.
