Aktoriaus A.Rickmano bute 2000-ųjų vasarą suskambo telefonas. „Alanai, naujam filmui man reikia tavo tipiško piktadario veido“, – be užuolankų pradėjo Holivudo režisierius Chrisas Columbusas.
Po šio pokalbio britų aktoriaus karjera reikšmingai pasikeitė. Ch.Columbusas pasiūlė jam įkūnyti profesorių Severą Sneipą – ypač nemalonų nuotykių filmo „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ personažą.
Tiesą sakant, pakviesti A.Rickmaną kurti šio vaidmens buvo knygos autorės J.K.Rowling sumanymas.
A.Rickmanas meistriškai pasivertė niūriu tyleniu. Įdomi detalė – Alanui vieninteliam iš filmo aktorių J.K.Rowling pasakodavo, kaip klostysis jo personažo likimas.
Būriai A.Rickmano bei jo personažo gerbėjų nešiojo sportinius marškinėlius su užrašu „Aš tikiu Severu Sneipu!“ ir galėjo iki užkimimo ginčytis su tais, kurie tarp Severo Sneipo ir niekšo dėjo lygybės ženklą.
Tačiau pasaulyje tik du žmonės – J.K.Rowling ir A.Rickmanas – žinojo, koks iš tiesų bus Sevenas Sneipas kitoje knygoje ir jos ekranizacijoje.
Kai kas nors paklausdavo, ar sunku įkūnyti tokį personažą, aktorius neslėpdavo nemėgstantis korseto, į kurį tenka įsisprausti prieš užsivelkant juodą mantiją.
Per kiekvieną interviu A.Rickmanas žurnalistų su šypsena prašydavo: „Parašykite apie mane nevartodami žodžių „piktadarys“ ir „blogas vaikinas“.“
Tokių prašymų niekas nepaisė, nes aktorius išgarsėjo būtent neigiamais vaidmenimis. Jis pats puikiai suprato, kad kino istorijoje veikiausiai išliks kaip profesorius Severas Sneipas.
Tad nieko keista, kad apie A.Rickmano mirtį žiniasklaida pranešė tokiomis antraštėmis: „Mirė „Hario Poterio“ ir kitų Holivudo hitų žvaigždė“, „Profesoriaus Severo Sneipo vaidmens atlikėjas A.Rickmanas pralaimėjo kovą su vėžiu“.
Garsenybių gyvenimą narstantys žurnalistai ne kartą įsitikino, kad A.Rickmanas – itin malonus ir taktiškas pašnekovas, bet pernelyg nuobodus.
To priežastis – Alanas visą gyvenimą paskyrė menui ir mylėjo tik vieną moterį. Kitaip tariant, nieko pikantiško ir skandalingo.
Su Rima Horton aktorius susitiko studijuodamas Čelsio meno koledže. Tuomet jai buvo 18-a, jam – 19-a. Kartu jie pradėjo gyventi tik po 12 metų, o santykius įteisino 2012-aisiais, praėjus 50 metų po pažinties.
„Per mūsų vestuves nebuvo jokių svečių. Po ceremonijos Niujorke pasivaikščiojome Bruklino tiltu, o paskui papietavome“, – prisiminė aktorius.
Kiek vėliau jis pridūrė, kad vestuvių dieną Rimai padovanojo 200 JAV dolerių vertės žiedą, bet žmona jo nemūvėjo.
R.Horton buvo Leiboristų partijos veikėja, Londono Kensingtono ir Čelsio apygardų tarybos narė, ekonomikos dėstytoja. Išėjusi į pensiją moteris džiaugėsi ramiu gyvenimu ir garsaus vyro draugija.
Keletą kartų buvo kalbama, esą pora planuoja skirtis, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad tai tik gandai. Aktorius su žmona mėgo pasivaikščiojimus, bet retai kartu dalyvaudavo viešuose renginiuose.
R.Horton nemėgo būti pristatoma kaip kino žvaigždės sutuoktinė, tačiau džiaugdavosi, jei pranešimuose apie leiboristų renginius atsirasdavo eilutė, kad jos vyras yra A.Rickmanas.
Aktorius visuomet žavėjosi žmonos kantrybe. „Rima veikiausiai yra kandidatė į šventąsias“, – mėgdavo kartoti Alanas.
Į klausimą, kodėl sutuoktinei reikia tiek daug kantrybės, jis atsakydavo: „Aš juk aktorius.“
A.Rickmanas buvo įsitikinęs, kad gyventi su kūrybingu, vadinasi, ne visiškai normaliu žmogumi – didžiulis išbandymas. Aktorius ne kartą sakė už tai labai vertinantis žmoną.
Pora nesusilaukė atžalų. Galbūt todėl A.Rickmanas labai mylėjo giminaičių vaikus ir visaip juos lepindavo.
Aktorius ne kartą prisipažino, kad savo vaikams būtų leidęs viską. „Būčiau blogas ir silpnavalis tėvas“, – yra sakęs A.Rickmanas.
Paklaustas, kodėl netapo tėvu, vyras nedaugžodžiaudamas atsakė, kad tai priklausė ne tik nuo jo. Matyt, R.Horton pernelyg patiko gyventi dviese ir rūpintis tik antrąja puse.
Interviu su A.Rickmanu visuomet būdavo įdomūs. Aktorius apmąstydavo savo atsakymus, o ypač jei kalba pakrypdavo apie kūrybą.
„Prisipažinsiu – aš labai rimtai žiūriu į savo darbą kine, o tai įmanoma tik nerimtai vertinant save“, – taip kalbėjo aktorius.
Rengdamasis vaidmeniui istoriniame filme A.Rickmanas gilindavosi į laikotarpį, skaitydavo įvairią literatūrą, kad suvoktų, kokiomis aplinkybėmis gyvena jo herojus. Net ir persikūnydamas į didžiausią piktadarį britų aktorius rasdavo būdų sužavėti žiūrovus.
Juk ir A.Rickmaną išgarsinęs Severas Sneipas gyveno dvilypį gyvenimą: iš pažiūros niūrus profesorius nuoširdžiai mylėjo Hario Poterio motiną Lilę, o negalėdamas susitaikyti su jos žūtimi savo gyvenimą paskyrė tam, kad už ją atkeršytų blogio genijui Voldemortui.
Nuo grėsmingo teroristo iki šerifo
A.Rickmanas aktoriaus karjerą pradėjo teatre, o tarptautinę šlovę pelnė 1988 metais sukūręs vokiečio teroristo Hanso Gruberio vaidmenį juostoje „Kietas riešutėlis“ (Die Hard).
Įsimintinas ir jo įkūnytas Notingamo šerifas 1991 metais pastatytoje nuotykių dramoje „Robinas Hudas – vagių karalius“ (Robin Hood: Prince Of Thieves). Už šį vaidmenį A.Rickmanas pelnė BAFTA geriausio antraplanio aktoriaus apdovanojimą.
Už mistiko ir vienuolio Georgijaus Rasputino vaidmenį 1996 metų istorinėje dramoje „Rasputinas“ (Rasputin: Dark Servant Of Destiny) britas pelnė Auksinį gaublį.
Parengė Ona Kacėnaitė
