Taip yra todėl, kad kiekvienas mūsų – turtingas ar vargšas, pėsčias ar važiuotas – priklausome nuo orų. Visame pasaulyje taip yra. Net anglai, kurie vienas kito negali užkalbinti, kol nėra pristatyti, apie orus gali pasišnekėti ir be šio ceremonialo.
Dažniausiai klausausi LRT televizijos orų pranešimų, o į kitus žvilgteliu tik retkarčiais. Čia dirba mūsų profesionalios sinoptikės, jos neužkliūna. Kitur būna įvairiausių nukrypimų: ne tokius terminus pavartoja, žemėlapyje užstoja tai, apie ką kalba, arba rodo ne ten, kur turi būti. Man, kaip profesionalei, aišku, kodėl taip atsitinka, – pranešėjai nemato žemėlapių, bet šios virtuvės nepažįstantys žmonės piktinasi.
Per orų prognozes nereikia gąsdinti. Žmonėms turi būti normaliai paaiškinta, kas prognozuojama, o ne bauginama: trinktelės šalčiai, spigins, kaip duos.
Lietuvoje šalčiai labai normalūs. Jeigu aiškini, kad bus speigas, reikėtų pirmiausia pasiskaityti, kas tai yra. Jei pasakai, kad artėja koks nors retas reiškinys, ir jo nepaaiškini, žmonės pradeda laukti pasaulio pabaigos. Lietuvoje jos dažnai laukiama. Tokių neatitikimų nereikia.
Tenka išgirsti, kad orų prognozės pateikiamos pernelyg sausai. Oficialiose prognozėse turi būti tam tikri terminai, formuluotės, standartiniai posakiai. Kita vertus, aš žinau ir kitą tiesą: jei beri vien skaičius, po penkių minučių klausytojas juos užmiršta.
Todėl pasakodama apie orus leidžiu sau pašmaikštauti, nukrypti į šalį, vartoti šnekamosios kalbos frazes, tokias kaip: „Apsiauk guminius batus, nes lauke pliurzė“, „Nepamiršk skėčio“, „Užsidėk gobtuvą.“ Tokie patarimai iškart įstringa. Nesu orų pranešėja, aš – ekspertė ir galiu laisviau interpretuoti faktus.
Naglis Šulija irgi elgiasi laisviau, bet LRT televizijoje, manau, tai nelabai tiktų – ten turi būti išlaikomas tam tikras oficialumas.
Orai žmonėms visais laikais rūpėjo, todėl apie juos sukaupta daug liaudies išminties, pastebėjimų.
Vis dėlto oficialiuose pranešimuose šiuo paveldu nereikėtų remtis, nebent paminėti tarp kitko, juolab kad ne visi jie patikimi.
Pavyzdžiui, daug kas tiki, kad iš kiaulės kasos galima spręsti, kokia bus žiema. Bet štai paskambino man moteris ir sako: papjovėme keturias kiaules ir visų kasos skirtingos. Tai kokia bus žiema?
Nežinau, kaip ir iki šiol nežinau, kas ten sausio 25-ąją – viduržiemį – atsitinka barsukui. Ar ant kito šono apsiverčia, ar, išlindęs iš olos ir giedrą dieną pamatęs savo šešėlį, išsigąsta ir grįžta miegoti, ar išsibudina ir patraukia į mišką.
Aišku, kartais pažaisti smagu. Taigi ką liaudies išmintis sako apie sausio mėnesį, kokių metų galime laukti atsižvelgdami į dabartinius orus?
Šaltas sausis – lauk vėlyvo pavasario. Jei sausis miglotas, bus šlapi metai. Koks sausis, tokia ir liepa. Jei sausio pradžia ir pabaiga graži, lauk gerų metų. Jei sausis šiltas, pavasaris bus negreit, o vasara – lietinga.
