„Mūsų socialinė apsauga ketverius metus buvo užšaldyta. Aparatas didžiulis, jo išlaikymas brangus, tačiau tragedijos vis kartojasi“, – „Info TV“ laidoje „“Diagnozė: valdžia“ pareiškė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis tikina, kad vaikams ministerija skiria daugiausia dėmesio, tačiau nuo pavienių tragedijų nėra apsaugotas niekas.
„Vaikai ne turi būti, o jau yra prioritetas. Turi keistis žmonių požiūris, o tam
reikia laiko“, – sakys socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Socialinės rizikos sąrašuose yra per 150 tūkst. šeimų, o vienam socialiniam darbuotojui tenka prižiūrėti nuo 15-os iki 20-ies šeimų. Taigi, suspėti „suganyti“ visus esą nėra įmanoma, į priežiūros aparatą turėtų įsijungti ir bendruomenė.
„Liūdnai juokaujame, kad mūsų ginklas kartais – tik rankinukas. Vasarą dar gali nuvažiuoti, o žiemą nors pats atsikask kelią iki atokiai gyvenančios šeimos. Krūviai yra nežmoniški, o pinigai – maži“, – karčiai kalbėjo socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Rasa Laiconienė.
Po Saviečių tragedijos ėmus ieškoti kaltų, viešai komentuoti situacijos ėmėsi Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis. Tarnautojas tikina ramiai miegojęs jau itin seniai, tačiau ne todėl, kad jį graužtų sąžinė.
„Visų tų žmonių, kurie po tragedijos ėmė pasakoti, kaip viską žinojo, kad esą šeimoje buvo rimtų problemų... Norėčiau jų visų paklausti, kur jūs buvote anksčiau? Tai yra nusikaltimo slėpimas, už tai turi būti baudžiama“, – teigs Pelėdangių seniūnas Valentinas Tamulis.
Kad alkoholizmas ir smurtas kaime yra įprasta, sutiks ir Kėdainių r. savivaldybės darbuotojai ir tragiško likimo šeimos kaimynai.
„Visi geria ir visiems gerai. Buvo Aurelijos porą kartų užsukęs išgėręs, bet ką tokiam pasakyti?“, – retoriškai klaus budelio kaimynė Dalia.
„Anoniminių skambučių būna, nepasakyčiau, kad visi žmonės abejingi. Bet dažniausiai sakoma – aš nenoriu būti skundiku“, – apie kaimo realybę pasakos Kėdainių r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jurgita Blinstrubaitė.
Vis dėlto tokios kalbos laidos ekspertų neįtikino.
„Moteris bėgdavo iš namų palikusi vaikus. Tai jau buvo ženklas. Gal kažkam neužteko kompetencijos to pastebėti“, – sako buvusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Intė.
Psichiatrų teigimu, pradėti reikėtų ne nuo pasekmių, o nuo nelaimių priežasties – alkoholio.
„Nužudyti žmoną, vaiką, kaimyną kažkas gali būdamas alkoholinėje psichozėje, reikia šalinti priežastį – alkoholizmą. Prasigėrę ištisi kaimai, jau antra karta. Mes neturime aiškios politikos“, – dėstys Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Ko dar reikia, kad Lietuvos valdžia pabustų ir nustotų taikstytis su esama padėtimi? Kodėl R. Dagys neišsižada savo žodžių ir toliau vienišus tėvus vadina „bambaliniais“?