Fotografas R.Barillari įžymybių gyvenimą fiksuoja nuo tų dienų, kai į ekranus atkeliavo jo tėvynainio Federico Fellini juosta „Saldus gyvenimas“ (1960 m.), kurios vienas herojų buvo įžymybes fotografuojantis Paparazzo.
R.Barillari mielai pasakoja apie brangiausias savo nuotraukas, muštynes su žvaigždėmis ir samprotauja, koks skirtumas tarp Velso princesės Dianos ir realybės šou žvaigždės Kim Kardashian.
– Paparacu pradėjote dirbti būdamas 14 metų. Kodėl taip anksti? – žurnalistai paklausė R.Barillari.
– Tokie buvo laikai. Pokario vaikai pradėdavo anksti dirbti. Tuomet 14 metų vaikinai būtų galėję prilygti šiuolaikiniams 20-mečiams. Tokio amžiaus jaunuoliui jau buvo gėda sėdėti namuose ir nieko neveikti.
1959-aisiais paparaco profesija buvo išskirtinė, visiškai nauja. Ją pasauliui padovanojo F.Fellini „Saldus gyvenimas“.
Restoranai, klubai, garsenybės – visa tai traukė mane, pokario vaiką. Buvo beprotiškai įdomu pasinerti į šį pasaulį ir jį parodyti žmonėms.
– Kokios nuotraukos brangiausios?
– Didžiausius honorarus atseikėja pikantiškas garsenybių gyvenimo detales ir skandalus viešinanti žiniasklaida – už tokių Holivudo žvaigždžių kaip George’o Clooney, Matto Damono ir kitų nuotraukas.
Nuotraukų kainą lemia suma, kurią išleidi joms padaryti. Kadangi dažnai tenka pirkti informaciją apie žvaigždžių buvimo vietą, vienos fotografijos kaina gali šoktelėti iki 50 tūkst. eurų.
Prisimenu, kad už savo pirmąją paparaco nuotrauką uždirbau 3 tūkstančius Italijos lirų, tai būtų apie pusantro euro.
– Apie muštynes su žvaigždėmis, kurios kildavo jas fotografuojant, sklando legendos. Kokios buvo kruviniausios?
– Tikriausiai 1963-iaisiais, kai vienoje Romos gatvėje fotografavau garsųjį dainininką Franką Sinatrą su Holivudo žvaigžde Ava Gardner ir jų bičiulių kompanija. Žinoma, jis to nenorėjo, bet aš spragsėjau fotoaparatu.
Tarp manęs ir F.Sinatros apsaugininkų kilo rimtos muštynės. Paskui jie iškvietė policiją.
Vienos žvaigždės, tokios kaip supermodelis Claudia Schiffer, mielai pozuodavo. O štai aktorė Sonia Romanoff man į kaktą sumaigė ledus. Visko yra buvę.
– Nors patyrėte daug nemalonių susidūrimų, atrodote puikiai. Kokia jūsų energingumo paslaptis?
– Paparacas, kaip ir katė, labai gajus. Į ligoninę buvau patekęs 164 kartus. Teko būti neramumų, protesto demonstracijų, teroro išpuolių, masinių susidūrimų liudininku. O tai, kad esu geros fizinės formos, – likimo dovana.
– Kokią įžymybę galite pavadinti savo draugu ar bičiuliu?
– Alecą Baldwiną, M.Damoną. Mano draugas buvo aktorius Tony Curtisas. Kai kurios įžymybės specialiai manęs prašo, kad nufotografuočiau, bet tokios nuotraukos nebūna sensacingos.
Jei savo draugus fotografuoju slapta, visuomet pasiklausiu, ar galiu viešinti nuotrauką.
– O jei jie sako „ne“?
– Vis tiek paviešinu.
– Nors jūsų gyvenimo ritmas pašėlęs, esate vedęs.
– Paparacas taip pat turi širdį. Su Antonella susipažinau Romoje bendrų draugų kompanijoje.
Iš pradžių būsimai žmonai visai nepatikau, dar blogiau – ji negalėjo manęs pakęsti. Man ne iš karto pavyko pelnyti jos simpatijas. Vis dėlto viena mano savybė Antonellai itin patiko – su ja visada buvau atviras.
Visas poras perspėju – sakykite vienas kitam tiesą. Jei į santykius įsibrauna melas, partnerystė nutrūks.
– Ar darbe esate sąžiningas?
– Dabar visi fotografai trokšta vadintis paparacais. Bet kas gali pasiimti fotoaparatą ir spragsėti už kampo. Vis dėlto tikras paparacas prie nuotraukų visada parašo savo pavardę.
Jis nebijo atsakomybės, nemalonumų, bausmės. Kai gerai ir sąžiningai atlieki savo darbą, nėra ko baimintis.
O kas iš šiuolaikinių vadinamųjų paparacų išdrįsta taip elgtis?
Mano nuomone, šiuo metu vienintelis tikras paparacas yra Massimo Sestini (52 metų Italijos fotografas. – Red.). Jis – sąžiningas, pasirengęs viskam, fotografuoja ir iš sraigtasparnio.
– Ar tai reiškia, kad šiuolaikiniai paparacai bailūs?
– Jie neturi principų ir stengiasi kuo daugiau uždirbti iš siaubingos kokybės nuotraukų.
Kuo blogesnė žvaigždės nuotrauka, tuo didesnė kaina – štai kokia šiuolaikinė tendencija. Dabar vertinami iškraipyti veidai, šešėliai. Anksčiau paparacai stengdavosi atskleisti žmogaus grožį.
– Daugelyje šalių paparaco profesija nėra itin gerbiama.
– Tai priklauso nuo šiai profesijai suteiktos prasmės. Paparaco darbas Italijoje laikomas prestižiniu.
Šios profesijos mokoma universitetuose. Paparacų nuotraukos dažnai tampa diplominių darbų tema.
Aš bendrauju su žurnalistais, mane dažnai kviečia skaityti paskaitų. Kai pasakau esąs žurnalistas ar fotografas, manęs gali neįleisti į renginį, o jei užsimenu, jog esu paparacas, atsiveria visos durys.
– Pastaruoju metu įžymybėmis tampa realybės šou dalyviai.
– Laikraščiams ir žurnalams nuolat reikia herojų, apie kuriuos būtų galima paliežuvauti.
Kim Kardashian ir kitos jos tipo vadinamosios žvaigždės džiaugiasi, kai jas fotografuoja ir apie jas kalba.
Tokių įžymybių Italijoje taip pat apstu. Niekas nežino, kuo jos užsiima, bet visi mėgsta į jas paspoksoti.
Žinoma, jų nė iš tolo negalima lyginti su tokiomis legendomis kaip Audrey Hepburn ir princese Diana.
– K.Kardashian yra „Instagram“ žvaigždė. Socialinius tinklus laikote asmenine erdve ar darbo intrumentu?
– Veikiau asmenine. Turiu paskyras „Instagram“ ir „Facebook“.
Su kai kuriomis žvaigždėmis susibičiuliavome, bet darbas yra darbas.
Neseniai nufotografavau vieną Italijos ministrą, kai šis su sekretore vaikštinėjo susikibę už rankų. Žinoma, padariau ne vieną nuotrauką. Tris kartus perspėjau, kad būtų apdairesnis, nes galiu paviešinti nuotraukas, bet jis nepadarė išvadų. Po ketvirtos tokios ministro ir sekretorės fotosesijos nuotraukas paviešinau.
Ministras išsiskyrė su žmona. Man smalsu, kodėl jis nepaklausė. Juk aš perspėjau jį.
– Ar ilgai gyvuos ši profesija?
– Manau, per amžius. Žodis „paparacas“ žinomas bet kuriame pasaulio kampelyje.
Beje, visur suprantamų itališkų žodžių yra trys: „Ferrari“, pica ir paparacas.
Parengė Ona Kacėnaitė
