Filmo „50 pilkų atspalvių“ kūrėjai pagrindinį vaidmenį buvo numatę pirmadienį 29-ąjį gimtadienį švęsiančiai „Sostų karų“ žvaigždei E.Clarke.
Tačiau iš prigimties drovi aktorė su siaubu prisimena erotines scenas, kurias teko vaidinti „Sostų karuose“. Dėl jų Emilia net buvo sulaukusi giminaičių priekaištų.
Todėl pasiūlymo atsisakė. O štai Saros Konor vaidmuo šiemet pasirodžiusioje juostoje „Terminatorius: Genesys“ jai tiko.
Šio filmo kūrėjai neslepia – E.Clarke pakvietė dėl šlovės, kurią ji pelnė „Sostų karuose“.
Seriale trijų drakonų šeimininkės princesės Daneiris Targarien vaidmenį sukūrusi E.Clarke šiemet „Emmy“ apdovanojimuose buvo nominuota geriausios antraplanės draminio serialo aktorės kategorijoje.
Prizo ji negavo, bet pelnė išskirtines žiūrovų simpatijas.
Aktorės tėvai Jenny ir Dave’as susituokė iš didelės meilės. Jų profesijos skyrėsi kaip žemė ir dangus: motina ėjo vadovaujamas pareigas energetikos bendrovėje, o tėvas buvo susijęs su muzika.
Jenny ilgai užsibūdavo biure ir nuolat darbo reikalais kalbėdavo telefonu. Dėl jos karjeros šeimai teko palikti Londoną, kuriame gimė Emilia, ir persikelti į Berkšyrą. Dave’as nesispyriojo žmonos sprendimui. Berkšyre jis tapo vietos teatro garso režisieriumi.
Trejų metų Emilią domino tik animaciniai filmai. Juos mergaitė žiūrėdavo su aukle. Vakarais motina mažylei skaitydavo pasakas, o tėvas jas čia pat kurdavo.
Kartą per išeigines mama nuvedė dukterį į tėvo darbovietę. Mergaitė žiūrėjo spektaklį sėdėdama šalia jo, prie pulto.
Grįždama iš teatro tuomet ketverių metų Emilia pareiškė tapsianti aktore. Žinoma, šių jos žodžių tėvai nevertino rimtai. Tik motina mestelėjo – jei nori tapti aktore, privalai valgyti taip nekenčiamus brokolius ir laiku eiti miegoti.
Būdama septyniolikos E.Clarke be vargo įstojo į prestižinį Londono dramos centrą – aktorių Pierce’o Brosnano ir Colino Firtho mokyklą. Ją mergina baigė puikiais įvertinimais.
Būsimoji žvaigždė 2010-aisiais ryžosi nuotykiui – išvyko į Los Andželą. Jai pasisekė – pateko į garsųjį nekomercinį Holivudo teatrą „Angelų kompanija“ ir sukūrė vaidmenį filme, kuriame jos herojė kovojo su atgijusiais dinozaurais.
Aišku, tai nebuvo perspektyvu. Juk merginų, atliekančių panašius vaidmenis, Holivude – tūkstančiai.
Vieną dieną Emilia sužinojo, kad renkami aktoriai serialui, kuriamam pagal George’o R.R.Martino knygą „Ledo ir ugnies giesmė“. Ji ryžosi kovoti dėl vaidmens su daugiau nei šimtu konkurenčių.
Atrankos atmosfera buvo žaisminga. E.Clarke sėdėjo prie stalo, ant kurio stovėjo didžiulė lėkštė su vaisiais, ir pasakojo apie savo patirtį ir pažiūras.
Ji jautėsi taip, lyg dalyvautų ne rimtame susitikime, o vakarėlyje. Kai atrankos organizatoriai paprašė pavaidinti, E.Clarke pašoko nuo kėdės ir persikūnijo į pasiklydusį robotą, persekiojamą kvaištelėjusios vištos, o paskui – į tą vištą.
Visi juokėsi ir net plojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad vaidmuo įvadinėje serialo dalyje atiteko aktorei Tamzin Merchant, išgarsėjusiai seriale „Tudorai“.
Gražuolė E.Clarke nė kiek nenusiminė, nes nieko ir nesitikėjo. Užtat vėliau labai džiaugėsi, kai Tamzin atsisakė vaidmens ir jis atiteko jai.
Taip į E.Clarke gyvenimą atėjo princesė Daneiris Targarien ir viską apvertė aukštyn kojomis.
Emilios herojės klastingąjį brolį Viseirį Targarieną įkūnijo jos vaikystės draugas Harry Lloydas. Jie kartu atėjo į atranką, tačiau, kitaip nei Emilią, prodiuseriai Harry pasirinko iškart.
„Sostų karų“ filmavimo aikštelėje E.Clarke negalėjo atsistebėti, koks H.Lloydas puikus aktorius, kaip lengvai jam pavyksta aplinkiniams sukelti baimę, pasibjaurėjimą ar norą keršyti.
Nusifilmavusi kurioje nors scenoje su Harry Emilia sunkiai grįždavo į realybę. Reikėjo nemažai laiko, kad į vaikystės draugą ji vėl žiūrėtų kaip į linksmą, paslaugų ir tiesiog gerą žmogų.
Įsibėgėjus filmavimui aktorė atrado vis daugiau panašumų su savo heroje. O juk į serialą ji atėjo nedrąsiai, nepasitikėdama savimi – tokia, kokia pradžioje buvo ir Daneiris.
Herojei keičiantis, tampant nepriklausoma ir ryškia asmenybe keitėsi ir jos kūrėja. Tiesa, išvaizdos skirtumų buvo. Daneiris – baltaplaukė, o Emilia – šatenė.
E.Clarke neteko paaukoti savo plaukų spalvos – filmavimo aikštelėje ji nešiojo ilgų plaukų peruką.
Šukavimas ir grimavimas trukdavo beveik tris valandas. Emilios plaukus šukuosenų meistrai supindavo į daugybę afrikietiškų kasyčių, ant viršaus užmaukšlindavo kažką panašaus į baseino kepuraitę, imituojančią pliką kaukolę, ir tik tuomet uždėdavo peruką.
Užtat antakių, dėl kurių aktorė ilgai kompleksavo, stilistai nekoregavo. Dar vaikystėje Emilia nekentė jų netaisyklingos formos ir skundėsi, kad plaukeliai auga kaip papuola.
Būdama paauglė Emilia aklai klausė motinos, kuri buvo prisakiusi: „Kol esi nepilnametė, aš atsakinga už tave ir draudžiu tris dalykus: išbandyti narkotikus, mylėtis ir liesti antakius.“
Praėjus keletui metų juokingi antakiai tapo E.Clarke įvaizdžio dalimi. Tiesa, „Sostų karų“ meistrai juos kiek pašviesino, kad derėtų su sidabrinio atspalvio plaukais.
Aktorei teko mokytis specialiai šiam serialui sukurtos dotrakių kalbos, kuri laikoma viena geriausių naujųjų kalbų ir netgi lyginama su esperanto.
Pradžioje aktoriai repetuodavo angliškai, o vaidindavo dotrakių kalba.
O žirgai! Kam rūpėjo, kad Emilia jų bijo nuo vaikystės? Per vieną filmavimų ristūnas aktorę švystelėjo žemėn – ji jautėsi pažeminta. Nepaisydama to, mergina vėl sėdo į balną.
Dotrakiai, už kurių vadeivos buvo ištekinta jos vaidinama Daneiris, savo gyvenimo neįsivaizduoja be žirgų.
Maža to, priimant karalienės titulą herojei teko atlikti ypatingą ritualą – visų akivaizdoje suvalgyti dar karštą arklio širdį.
Širdį atstojo muliažas, pripildytas apetito nekeliančios, kraują primenančios uogienės. Tą šlykštynę jai teko valgyti 25 kartus – kiek reikėjo dublių.
Nufilmavus šią sceną aktorė dvi dienas negalėjo net pažiūrėti į valgį.
Daneiris vyrą – chalą Drogą vaidino įspūdingasis Jasonas Momoa, žiūrovams puikiai pažįstamas iš Konano Barbaro vaidmens. Jis buvo niūrus „Sostų karuose“, bet itin malonus už filmavimo aikštelės ribų.
Emilia ir Jasonas taip susibičiuliavo, kad kai kas net bandė įžvelgti tarp jų romaną. Vis dėlto tai buvo tik gandai. Vienas kitam simpatizuojantys aktoriai neperžengė draugystės ribų.
„Sostų karų“ sėkmė buvo didžiulė. Galbūt labiau patyrusiems serialo aktoriams tai buvo tik malonus netikėtumas, tačiau E.Clarke jautėsi kaip devintame danguje.
Pustrečio milijono žmonių ją pripažino geidžiamiausia pasaulio moterimi. 2012 metais 200 Amerikos naujagimių mergaičių gavo Chalisės vardą – jos herojės garbei.
Išgalvotas dotrakių titulas tapo kur kas populiaresnis už tikrus vardus. Istorikų tvirtinimu, nieko panašaus nėra buvę nuo Williamo Shakespeare’o laikų.
Emilia prisipažino, kad labiausiai bijojo filmuotis apsinuoginusi. Ji gėdijosi. Vėliau įprato, tačiau vis tiek jautėsi nejaukiai vien pagalvojusi, kad tas scenas matys ir tėvas, ir brolis.
Kai apie tai ji pasikalbėjo su motina, ši sugalvojo žaismingą ritualą. Reikiamu metu šeimos vyrus garsiai perspėdavo: „Vaikinai, dabar!“ Tuomet tėvas su broliu turėdavo užsimerkti.
Vis dėlto savo brolio motina neperspėjo. Todėl per Kalėdų vakarėlį šis, nusivedęs Emilią į šalį, puolė piktintis jos drąsa filmuotis tokiose scenose.
Vėliau aktorė buvo gavusi pasiūlymą atlikti pagrindinį vaidmenį filme „50 pilkų atspalvių“, tačiau atsisakė – scenų, kuriose reikia apsinuoginti, jai pakako ir „Sostų karuose“.
Gatvėje Emilios beveik niekas neatpažįsta. Neaukšta (157 cm), gležna, nepasidažiusi, vilkinti paprastus drabužius, o akis slepianti po akiniais nuo saulės. Argi taip atrodo žvaigždės?
Serialas „Sostų karai“ aktorei pelnė milžinišką šlovę – ji buvo nominuota „Scream“ apdovanojimui „Metų proveržio“ kategorijoje, pretendavo į „Emmy“ kaip geriausia antraplanė draminio serialo aktorė, be to, pasirašė solidžią sutartį.
Kai kurie artimieji su nerimu laukė žvaigždės ligos požymių ir jau planavo, kaip su tuo teks kovoti. Tačiau iki šiol niekas negali jai prikišti pasipūtimo. Kalbama, kad tai lėmė griežtas auklėjimas.
Ir kaip E.Clarke gali pūstis, jei jos tėvas, pamatęs prodiuserių dukrai dovanotą prabangų auksinį vėrinį su išgraviruotomis raidėmis MOD („Mother of Dragon“ – Drakonų Motina), mano, kad tai Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos (Ministry of Defence) santrumpa?
Gerbėjai džiaugiasi penkiais „Sostų karų“ sezonais ir nekantraudami laukia šeštojo. Niekas tiksliai nežino, kiek jų dar bus. Laikas parodys, ar bus nufilmuoti visi planuojami aštuoni.
Aktorės motiną džiugino Emilios proveržis kino pasaulyje. Vis dėlto svarbiausiu laimėjimu, kaip kartą prisipažino, ji laiko šeimą. Ir dukra norėjo to paties – laimingos santuokos ir tiek vaikų, kiek pajėgs užauginti.
Vakarėlių, kuriuose „Sostų karų“ žvaigždė galėjo susipažinti su likimo skirtuoju, būta daug. Šampanas, užkandžiai, fotoaparatų blykstės, muzika, daugybė svečių, žurnalistai, gerbėjai.
Visi vakarėliai buvo panašūs, išskyrus vieną, surengtą 2013-aisiais. Tą vakarą Emilia susipažino su įdomiu vyriškiu. Jis buvo apsitempęs džinsais, sportiniais marškinėliais, aplink kaklą prancūziška maniera apsivyniojęs šaliką, žvilgsnis – ironiškas.
Sethas MacFarlane’as – režisierius, aktorius, puikus komikas, prodiuseris, animacinio serialo „Šeimos bičas“, pranokusio „Simpsonų“ ir „Pietų parko“ šlovę, autorius, 85-osios „Oskarų“ teikimo ceremonijos vedėjas.
Po to vakarėlio jie susitiko antrą, trečią kartą, ir visada tai buvo šventė. Poros jausmai įsiplieskė žaibiškai. Amžiaus skirtumas nekėlė galvos skausmo nei Emiliai, nei Sethui. Jai – 26-eri, jam – 40. Na, ir kas? Svarbiausia, kad jiems įdomu ir smagu dviese.
Idilė truko neilgai – poros laimę ėmė griauti pavydas. Setho pavydo priepuoliai Emiliai iš pradžių patiko, tačiau ilgainiui ėmė erzinti.
Pirmiausia Sethas pavyduliavo J.Momoai, o vėliau jo dėmesį patraukė kiti „Sostų karų“ aktoriai – Richardas Maddenas ir Kitas Harringtonas.
Taip, jie susidraugavo. Fotografai užfiksuodavo juos vaikštinėjančius gatvėmis, sėdinčius kavinėse. Tiesą sakant, ir Richardas, ir Kitas buvo įsimylėję švelnių bruožų kolegę.
Setho pavydas buvo sunkiai valdomas, o Emilia nežinojo, kaip elgtis.
Ji juokėsi iš mylimojo keliamų scenų, paskui prisiekinėjo ištikimybę, tačiau niekas nepadėjo.
Kai kartą Emilia pravirko, Sethas rėžė, kad ir be tokių scenų žino, jog ji puikiai vaidina, esą to nebūtina demonstruoti. Pasitikėjimo nebeliko.
Vieną dieną aktorė ryžosi nutraukti santykius. Sethas nebandė jos sulaikyti, nes ir pats buvo pavargęs nuo įtampos. Jų santykiai truko tik pusę metų, bet E.Clarke atrodė, kad praėjo kone pusė gyvenimo, – toks stiprus buvo jų ryšys ir toks gniuždantis finalas.
Sethas kaltino ją, kai ji buvo niekuo dėta? Dabar bus už ką!
Aktorė pradėjo atvirai flirtuoti su R.Maddenu ir K.Harringtonu, ciniškai svarstydama, kuris iš jų nemalonesnis buvusiam draugui.
Galiausiai ji pasirinko gražuolį garbanių Kitą. Jie daug laiko praleisdavo kartu ir filmavimo aikštelėje, ir už jos ribų.
Fotografai pagaliau gavo galimybę įsitikinti – tarp populiariausių „Sostų karų“ žvaigždžių užsimezgė romanas.
Klausinėjama apie širdies reikalus Emilia tik šypsojosi, o vėliau ėmė gėdytis. Ir kai kartą K.Harringtonas paklausė, ką ji jaučia, gražuolė nežinojo, ką atsakyti. Kitas jai patiko, bet suprato, kad šis žaidimas trunka per ilgai.
Gerai, kad jis greitai atlyžo, nesupyko ir neįsižeidė. Netrukus interviu E.Clarke prasitarė, kad jos širdis laisva ir ji negalvoja apie naują romaną.
K.Harringtonas greitai rado paguodą gražuolės Rose Leslie glėbyje. Netrukus žurnaluose pasirodė nuotraukos, kuriose jie užfiksuoti trise: Emilia, Rose ir Kitas. Trijulė kartu pietaudavo, eidavo į kiną. Jokių pavydo scenų ar ledinių žvilgsnių.
Apie asmeninį E.Clarke gyvenimą ir toliau sklandė daugybė gandų. Vieni ją piršo su aktoriumi Jamesu Franco, kiti – su aktoriumi ir muzikantu Jaredu Leto.
Iš tikrųjų „Sostų karų“ žvaigždės gyvenime atsirado vyras – šįkart iš Brodvėjaus. Jai pasiūlė svajonių vaidmenį spektaklyje „Pusryčiai pas Tifanį“, kuris išgarsino Audrey Hepburn.
Emilios partneriu tapo Cory Michaelas Smithas, geriau žinomas kaip teatro aktorius. Protingas, romantiškas, bet ne toks išvaizdus kaip K.Harringtonas.
Vis dėlto vienas dalykas nepalieka abejingų – jo šypsena. Ne veltui E.Clarke tėvas mokė: „Sutikusi žmogų pirmiausia žiūrėk į šypseną. Jei šypsena jį puošia, vadinasi, jis geras, o jei gadina, greičiau bėk šalin.“
Bendraamžiai C.M.Smithas ir E.Clarke nesunkiai rado bendrą kalbą, o netrukus pradėjo susitikinėti.
Jų jausmus patikrino nelaimė. Dar per spektaklio „Pusryčiai pas Tifanį“ repeticijas 2013-ųjų pavasarį aktorei ėmė svaigti galva, kelis kartus ji vos nenualpo. Mergina manė, kad tai dėl nuovargio ir vitaminų trūkumo, tačiau gydytojai privertė sunerimti. Anot jų, galvos smegenų kraujagyslės pernelyg išsiplėtusios, todėl būtina operacija.
Negaluojančią aktorę lankė ne tik artimieji, bet ir C.M.Smithas. Toks rūpestingumas papirko Emilios šeimą. Ir ne tik tai – Cory tikrai puošia šypsena.
Išmoko mosuoti kumščiais
– Šįmet pasirodžiusioje juostoje „Terminatorius: Genesys“ E.Clarke įkūnijo savo ir brolio vaikystės heroję legendinę Sarą Konor.
– Dėl šio vaidmens Emiliai teko rimtai susirūpinti savo fizine forma.
– Negalima sakyti, kad anksčiau E.Clarke nebuvo sportiška. Ji dar koledže plaukiojo, žaidė tenisą, irklavo, o dėl Daneiris vaidmens „Sostų karuose“ išmoko jodinėti.
– Rengdamasi vaidmeniui filme „Terminatorius: Genesys“ Emilia lankė imtynių, bokso, šaudymo treniruotes, taip pat laikėsi griežtos dietos. Aktorė nevalgė miltinių patiekalų, desertų, be to, negalėjo gerti kavos.
Parengė Ona Kacėnaitė
