Britų atlikėja Amy Winehouse buvo rasta negyva 2011-ųjų liepos 23 d., likus mažiau nei dviem mėnesiams iki 28-ojo jos gimtadienio.
Tūkstantmečio žvaigžde vadintos dainininkės gyvenimo istoriją dokumentiniame filme atkūrė režisierius Asifas Kapadia (43 m.), rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Vakarinėje Londono dalyje užaugęs vyras yra emigrantų iš Didžiosios Britanijos sūnus.
Dainininkės karjeros viršūne tapo 2008 metų vasario 10-oji. Los Andžele buvo išdalytos „Grammy“ statulėlės. Amy pelnė penkis apdovanojimus.
Tačiau jau tuomet turėjusi bėdų dėl narkotikų A.Winehouse negavo JAV vizos. Todėl tiesioginę „Grammy“ transliaciją ji stebėjo Londone, stovėdama nedidelėje scenoje.
Kai ekrane ji išvydo tuomet 81-erių dainininką Tony Bennettą, akimirkai pamiršo nuoskaudą dėl negautos vizos. Šis atlikėjas jai kėlė šiltus jausmus.
Jos tėvas Mitchellas, kadaise dirbęs Londono taksi vairuotoju, savo dukrai vaikystėje dažnai leisdavo T.Bennetto ir jo bendražygių Franko Sinatros bei Ellos Fitzgerald įrašus.
O tą vakarą būtent T.Bennettas pranešė, kad Metų įrašo nominacijoje nugalėtoja tapo A.Winehouse. Atlikėjos daina „Rehab“ buvo apie tai, kad ji atsisako išsivaduoti nuo liguistų potraukių.
Tai buvo jos triumfo vakaras. Amy apkabino savo grupės narius, tėvą, motiną. Tačiau kai ceremonijos transliacijos pabaigoje geriausia draugė pasakė: „Amy, aš taip tavimi didžiuojuosi“, ji atrėžė: „Bet be narkotikų taip nuobodu.“
Šią įspūdingą „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją išvys dokumentinio filmo „Amy“ žiūrovai. Juostoje pasakojama ir apie paskutines A.Winehouse gyvenimo dienas.
„Buvo ne viena, o penki tūkstančiai priežasčių, dėl kurių mirė Amy“, – sakė juostos kūrėjas.
Kai A.Winehouse buvo rasta negyva savo namuose Kamdene, mažai kas nustebo. Bet daugybę jos gerbėjų apėmė liūdesys.
Nekrologuose buvo rašoma apie amžiaus talentą, genijų, geriausią savo kartos atlikėją.
„Pasaulis perpildytas maukiančių iš butelio, apsvaigusių nuo kvaišalų ir patyrusių nesėkmę žmonių. Tačiau Amy tarp jų buvo įžymybė“, – taip apie A.Winehouse netektį rašė žymusis britų komikas Russellas Brandas.
Režisierius A.Kapadia anksčiau buvo sukūręs dokumentinį filmą „Senna“, pasakojantį apie 1994-aisiais tragiškai žuvusį „Formulės 1“ pilotą Ayrtoną Senną. Tas filmas sukėlė sprogusios bombos įspūdį.
O kurdamas juostą apie A.Winehouse jis nufilmavo apie 1500 valandų medžiagos.
Jam atsivėrė daugiau nei 100 žmonių, kurie anksčiau apie šią atlikėją nebuvo kalbėję: šeimos gydytojai, vaikystės draugai, prodiuseriai, eiliniai narkomanai.
Daugelio šių pokalbių metu nebuvo filmuojama. Režisierius laikė tik diktofoną. Kartais jis net išjungdavo šviesą – tamsoje žmonės tapdavo atviresni, jausdavosi lyg per išpažintį.
Aukso vertės yra nespalvotai nufilmuotas pokalbis su Niujorko viešbučio tarnautoju Spiky Philu. Jis buvo A.Winehouse ir Blake’o Fielderio-Civilio tuoktuvių liudytojas Majamyje.
Bare į bokalą pilamas alus. Po to ekrane pasirodo įkaušusio jaunikio B.Fielderio-Civilio veidas. „Nebeturiu pinigų. Kas už visa tai sumokės?“ – veblena jis.
S.Philo atsakymas: „Amy.“ Išgirdęs tai dainininkės sutuoktinis apsidžiaugia: „Tuomet užsisakome „Dom Perignon“ butelį.“
Paskui išnyra balta jachta ant mėlyno vandens. Vestuvių popietė. Trumpomis kelnaitėmis ir rožine liemenėle vilkinti užsisvajojusi Amy guli Blake’o glėbyje. Jo triumfuojantis žvilgsnis nukreiptas į horizontą. Atrodo, kad vyras ką tik išlošė milijoną. Nuo šiol visas jo sąskaitas apmokės Amy.
„Amy“ – kur kas daugiau nei filmas apie popmuzikos žvaigždę. Tai juosta apie vyrų ir moterų santykius, apie stiprybę ir bejėgiškumą, apie beprotišką mūsų amžių ir pinigų troškimą.
„Niekas neužjaučia milijardierės, turinčios liguistą narkotikų potraukį. Daugelis sarkastiškai juokiasi: ji – popmuzikos žvaigždė, ji nusipelnė tokios baigties“, – sakė A.Kapadia.
Režisierius sakė, kad šis filmas niekada nebūtų išvydęs dienos šviesos, jei ne prodiuseris Nickas Shymansky, atradęs A.Winehouse tuomet, kai jai buvo vos 16 metų.
Dainininkė jo paslaugų atsisakė 2006-aisiais, kai šis ėmė primygtinai reikalauti gydytis nuo liguisto potraukio.
Nepaisant to, A.Winehouse ir N.Shymansky liko draugais. Šis žvaigždės vadybininkas A.Kapadios filme prabilo pirmą kartą.
N.Shymansky teigimu, A.Winehouse visuomet buvo prieštaringa asmenybė. Pirmasis jųdviejų pokalbis telefonu truko dvi valandas. Prodiuseris siūlė jai įrašų studiją ir nemenką honorarą. Tačiau ji atsisakė.
Po dviejų savaičių jis gavo voką, išmargintą gėlėmis ir širdelėmis. Jame buvo kasetė su dviem dainomis. N.Shymansky įsėdo į automobilį, įjungė magnetofoną ir įdėjo kasetę. Po pirmųjų akordų jis suprato – tai sensacija.
Ant Amy žasto didelėmis raidėmis buvo ištatuiruota „Daddy’s Girl“ (tėvelio mergaitė). Bet tas tėvelis paliko jos motiną dėl kitos moters, kai Amy buvo vos devyneri.
Amy skaudžiai išgyveno skyrybas. Ji metė mokyklą, ėmė mažai valgyti. O tai, ką suvalgydavo, tuoj pat išvemdavo.
„Atradau geriausią pasaulyje dietą. Viską valgau, o paskui viskas kelia pasibjaurėjimą“, – pasakojo Amy savo motinai.
Kai jai buvo 13 metų, gydytojas paskyrė antidepresantą seroksatą.
Bet vienintelis vaistas, kuris mergaitei tikrai padėjo, buvo muzika. „Valandą pagrojus gitara man pasidarydavo geriau“, – pasakojo A.Winehouse.
Ji rašė eilėraščius, dainas. Tokiu būdu stengėsi pakeisti pasaulį, susirasti jame sau vietą.
Bet šiam pasauliui ji buvo pernelyg trapi.
Gavusi honorarą už debiutinį albumą „Frank“ (2003 m.), ji persikėlė gyventi į Kamdeną. Šis Londono kvartalas tuo metu garsėjo kaip vieta, kuri traukė sėkmingą karjerą padariusius žmones.
Aukštuomenės vakarėliuose A.Winehouse būdavo nejauku. Iš pradžių ji išgerdavo dėl drąsos, o vakarėliui baigiantis nusigerdavo.
„Dažnai būdavau tokia girta, kad mane kas nors turėdavo parvežti“, – yra prisipažinusi atlikėja.
Ji ėmė keistis. Mielai demonstruodavo nuogą kūną, pasidarė tatuiruočių. Akių vokus apvedžiojo juodai – kaip septintojo dešimtmečio merginų muzikos grupių narės.
Kodėl dainininkė taip susižavėjo savo būsimuoju vyru B.Fielderiu-Civiliu? Tarp normalių žmonių jis būtų buvęs visiškas nulis – tinginys, be išsilavinimo, negabus.
Tačiau Blake’as buvo charizmatiškas ir todėl tarp Kamdeno gyventojų mėgavosi populiarumu. Stipriuosius narkotikus jis vartodavo tarsi kavą. Heroinas ir krekas jam buvo įprasti.
Aplinkiniai negalėjo atsistebėti, kad A.Winehouse su tokiu tipu užmezgė romaną. Blake’as ją apgaudinėdavo su kiekviena po ranka pasitaikiusia lengvo elgesio mergina.
Tačiau kuo dažniau jis būdavo neištikimas, tuo labiau Amy jį mylėjo. Arba bent buvo įsitikinusi, kad myli.
Kai po poros mėnesių jie išsiskyrė, Amy visiškai prarado savitvardą. Ji nusigerdavo kiekvieną vakarą. O į priekaištus atsakydavo, kad taip bando stabilizuoti savo psichiką.
Blake’as jai vaidendavosi visur. „Regėdavau jį net atsidariusi šaldytuvą“, – sakė A.Winehouse interviu, kurį matys ir filmo žiūrovai.
Rytais pabudusi savo apartamentuose atlikėja kartais išvysdavo krauju aptaškytas sienas. Paaiškėdavo, kad būdama girta ji žalojosi.
„Visa tai turi nedelsiant baigtis“, – pasakė jos vadybininkas N.Shymansky. Jis norėjo priversti ją gydytis.
Energingai įkalbinėjama kreiptis į medikus A.Winehouse galų gale išrėžė: „Gydysiuosi, jeigu pritars mano tėvelis.“
Tačiau M.Winehouse’as buvo įsitikinęs, kad dukra gali išbristi iš šio liūno savo jėgomis. „Jokių gydytojų Amy nereikia!“ – rėžė jis.
Tuomet A.Winehouse ir prodiuserio keliai išsiskyrė. Naujuoju dainininkės vadybininku tapo Raye’as Cosbertas, iki tol dirbęs koncertų organizatoriumi. Jis norėjo, kad A.Winehouse koncertuotų kuo dažniau.
A.Kapadios filme prabylantis R.Cosbertas sakė, kad pakeisti vadybininką nėra toks jau didelis įvykis: „Tai maždaug tas pat, kaip atidaryti naują banko sąskaitą.“
A.Winehouse įrašė albumą „Back to Black“. Išleistas 2006 metų spalio 30-ąją, jis akimirksniu pateko tarp geriausių Didžiosios Britanijos albumų ir į septintą vietą sąraše „Bilboard 200“.
„Back to Black“ penkis kartus tapo platininiu albumu Anglijoje. 2007-aisiais jis tapo perkamiausiu Didžiojoje Britanijoje.
Kartu su dideliais pinigais sugrįžo ir B.Fielderis-Civilis. Jie susituokė. A.Winehouse stiklo šuke ant savo pilvo įbrėžė „I love Blake“.
B.Fielderis-Civilis prisistatydavo A.Winehouse mūza ir „Back to Black“ įkvėpėju. Jis nė kiek nesivaržydamas visiems pasakojo, kad A.Winehouse tokią šlovę pasiekė tik jo dėka.
„Kai grįžome į Londoną, ji pirmą kartą pabandė kreko ir heroino. Aš vartojau stipriuosius narkotikus ir tai man patiko. Amy jų pabandė kartu su manimi“, – pasakoja B.Fielderis-Civilis dokumentiniame filme „Amy“.
A.Kapadios juostoje yra vaizdai, kaip nuobodžiaujantis atlikėjos sutuoktinis sėdi svetainėje. Įeina telefonu kalbanti Amy. Tai nervina Blake’ą.
„Amy, ar negalėtum kalbėti virtuvėje?“ – burba jis.
O naktį suskambo N.Shymansky telefonas. Panikos apimtas Blake’as į ragelį šaukė, kad Amy jo nebeatpažįsta. N.Shymansky liepė ją vežti į artimiausią ligoninę.
Tai buvo pirmas kartas, kai atlikėja perdozavo – jos kraujyje buvo rasta ir kreko, ir heroino. Gydytojai įspėjo – trapus Amy organizmas tokių dozių ilgai neatlaikys.
Galiausiai A.Winehouse sutiko gydytis. B.Fielderis-Civilis įsiprašė į jos palatą.
O po trijų dienų abu jie dingo iš klinikos. Netrukus žurnalistai juos kruvinus išvydo šalia vieno prabangaus viešbučio.
A.Winehouse vis giliau klimpo į kvaišalus ir jautėsi vis vienišesnė. Šalia buvę žmonės dažniausiai stengdavosi pasinaudoti ja savo tikslais.
A.Winehouse ir B.Fielderis-Civilis buvo tarsi susieti grandinėmis. Britų teisėsauga ne kartą mėgino jas sutraukyti, patupdydama Blake’ą už grotų. Kartą jis buvo nuteistas kalėti 27 mėnesius už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų ir nepaisė pareigūnų reikalavimų.
„A.Winehouse buvo žymiausia to laiko asmenybė, su kuria buvo lengviausia pasinerti į narkotikų liūną.
Jos namų durys buvo atviros visiems. Bet kas galėjo ateiti, atsinešti narkotikų ir svaigintis“, – sakė filmo „Amy“ režisierius A.Kapadia.
Išsiskyrusi su B.Fielderiu-Civiliu 2009-aisiais A.Winehouse nustojo vartoti stipriuosius narkotikus, tačiau ėmė beprotiškai gerti. Taip ji bandydavo atsikratyti nerimo ir depresijos.
Kartais ji nusigerdavo jau iš ryto ir visą dieną praleisdavo lovoje.
Ji penkis mėnesius nekoncertavo. O per sugrįžimo koncertą Belgrade atrodė apsvaigusi, užmiršo tekstą ir negalėjo prisiminti savo grupės narių pavardžių. Publika švilpė ir trypė.
Po poros dienų A.Winehouse paskambino savo jaunystės draugėms ir atsiprašė už viską, ką bloga joms yra padariusi. „Atsiprašau. Atsiprašau. Atsiprašau“, – šnabždėjo ji į telefono ragelį.
Amy asmens sargybinis, 2011-ųjų liepos 23-iąją užėjęs į atlikėjos miegamąjį ir radęs ją lovoje, iš pradžių pamanė, kad dainininkė miega. Kambaryje mėtėsi daugybė tuščių butelių.
Paaiškėjo, kad atlikėja mirė apsinuodijusi alkoholiu – jos kraujyje rasta 3,9 promilės.
Bet dar tų pačių metų kovą A.Winehouse sutiko su T.Bennettu įrašyti vieną dainą – to prašė jis. Daina vadinosi „Body and Soul“.
Atlikėja buvo nervinga, bet jos balsas skambėjo gerai. Tačiau A.Winehouse atrodė kitaip – ji net norėjo šio sumanymo atsisakyti.
„Tik švaistau jūsų laiką“, – teisinosi ji T.Bennettui. Šis ramino: „Bandysime tol, kol pavyks. Pamatysite – bus vis geriau. Juk jūs neskubate? Aš – taip pat.“
Niekas nežinojo, kad „Body and Soul“ lemta tapti paskutine didžia A.Winehouse daina.
Baigdamas filmuoti „Amy“ juostos režisierius A.Kapadia dar kartą Niujorke aplankė T.Bennettą.
„Ji buvo viena puikiausių džiazo atlikėjų, kokius kada nors esu girdėjęs. Ji stovėjo ant to paties laiptelio su Ella Fitzgerald ir Billie Holiday“, – sakė T.Bennettas.
Jokiu būdu negalima sutikti su tais, kurie sako, kad A.Winehouse gyvenimas panašus į muilo operą. Ne, tai – didžioji opera.
Dainininkė svajojo susilaukti kūdikio
Dainininkės tėvas M.Winehouse’as pasakojo, kad jo dukra turėjo daugybę planų. Vienas jų – susilaukti kūdikio.
„Amy labai mylėjo vaikus. Ji mokėjo su jais elgtis ir vaikai ją dievino, – pasakojo M.Winehouse’as. – Mes su ja ne kartą kalbėjomės apie tai, kad atsikračiusi priklausomybių ji galėtų būti nuostabi motina.“
Tėvas neslėpė, kad yra daug iškentėjęs dėl Amy įpročių. Jam ne kartą yra tekę stumdytis gatvėse su narkotikų prekeiviais, kurie Amy parūpindavo kvaišalų.
M.Winehouse’as prisipažino: „Man, pusamžiam, antsvorio turinčiam vyrui, dalį savo gyvenimo teko praleisti šlaistantis paskui dukrą ir muštis dėl jos gatvėse.“
Vis dėlto žvaigždės tėvas prisipažįsta nesuvokęs, kokia stipri buvo Amy priklausomybė.
Parengė Ona Kacėnaitė
