Filmas nukels į Kauną aštuntajame dešimtmetyje, kai po Romo Kalantos susideginimo žmonės spontaniškai plūstelėjo į gatves, o teatruose, fabrikuose ar paprastų kauniečių namuose nuvilnijo kalbos apie laisvės siekimą. Kasdienis daugelio žmonių gyvenimas prisipildė įtampos – reikėjo rinktis tarp sočios sovietinės realybės ir žmogiškojo orumo, laviruoti tarp tiesos ir išdavystės.
Visą mėnesį filmo kūrimo komanda prašė atsiliepti tuos, kurie norėtų ir galėtų nusifilmuoti atkurtoje istorinėje masinėje eitynių scenoje. Per šį laikotarpį jie sulaukė virš dviejų tūkstančių savanorių laiškų ir dar kartą įsitikino, kad Kaunas nepaprastai patriotiškas ir vieningas miestas.
Tą kauniečiai pademonstravo prieš keturias dešimtis metų, nepabijoję represijų ir išėję į gatves reikalauti laisvės. Tą matome ir dabar, kai paprašyti pagalbos – jie neįtikėtinai greitai sureagavo ir atsiliepė. Į filmavimus savanoriai pasisiūlė atvykti net iš užsienio.
