Kai gyvatė šliaužia aukštyn, kiekvienas žvynelis užsikabina už menkiausio nelygumo.
Dumble ir purioje žemėje žvyneliai tampa tarsi vikšrai.
Gyvatės puikiausiai juda šakomis, žemės paviršiumi ir vandeniu. Be to, šie ropliai tam tikrus atstumus gali įveikti ir oru.
Skrendanti gyvatė atrodo įspūdingai – rangydamasi ore ji tampa tarsi sparnu, keičiančiu savo formą.
Tad nuo šešių metrų aukščio medžio ar uolos ji gali nusklęsti oru 20 metrų. Taip ji dažnai elgiasi tuomet, kai išvysta grobį.
Gyvatė, tarsi paukštis, gali skristi įvairiu greičiu ir įvairiame aukštyje.
Apie stebinančius gyvūnų judėjimo būdus pasakojama dokumentiniame filme „Genijai iš prigimties“.
Ant žemės niekuomet nenusileidžia
Kojų neturintys šliužai nuolat išskiria gleives, kurios padengia visą kūną ir padeda slysti bet kokiu paviršiumi.
Daugelio rūšių vikšrai turi siurbtukus, kuriais prisisiurbia prie augalų lapų. Jie niekuomet nenusileidžia ant žemės paviršiaus.
Jie juda augalų stiebais, kovodami dėl sultingesnių ir gardesnių lapų.
„Lietuvos ryto“ TV, ketvirtadienis 14.05 val.
