Pažaiskime. Vardysiu vardus personažų, kurie išlipa iš televizoriaus ir įsikuria iš tikrųjų Vilniuje veikiančioje kavinėje.
O jūs atspėsite, apie kokią reklamą kalbu.
Rembo, Sandrutė, Rolas, Akvilina, Džeronimas, Eindžel, Ozis. Jei dar neatspėjote, matyt, niekada nežiūrėjote nė vienos Lietuvos televizijų laidos.
„Pildyk“ draugų draugai aukštyn kojomis apvertė visa tai, ką lietuvis iki tol įsivaizdavo apie reklamą – nuosekli komiškų situacijų serialo linija nenutrūksta jau 8 metus.
Vaikai ir jų tėvai reklamos herojų autografų prašo taip, lyg tai būtų tikrų serialų žvaigždės, o draugų gyvenimo peripetijas įsimena geriau negu tai, apie ką buvo laida, per kurią šią reklamą pamatė.
„Serialas pasirodė labai geras, universalus ir nebrangus reklamos pateikimo būdas, – pasakojo prekių ženklo „Pildyk“ vadovė Dominyka Jonušienė. – Šiais laikais, kai žmonės gali reklamas persukti, kai turinį žiūri internete, o portalus naršo įjungę reklamos blokatorius, kai išmoko tų reklamų nebematyti, sunku ką nors pasiekti tik nuobodžiai kalbant apie nuolaidas.
Todėl serialas „Pildyk“ pasiteisino. Vėliau atsirado „Tele 2“ turtuoliai, kažką panašaus ėmė kurti konkurentai.
Per visą istoriją filmavosi vienuolika herojų ir visi išgarsėjo.
Pavyzdžiui, Braškė jau nesifilmuodama dar ilgai naudojo šį pseudonimą užsiimdama kita veikla. Ir puiku!
Kai su komanda nuvykstame į mažesnį miestelį, žmonės spiečiasi autografų, kartu fotografuotis.“
Jeigu nesikeiti, nyksti. Todėl serialo autoriai sugalvojo dar vieną ligi šiol neregėtą naujovę – televizijos realybę sulieti su tikru gyvenimu.
„Sugalvojome nuo kito sezono perkelti veiksmą į kavinę. Jau planavome, kaip ją įrengsime studijoje. Ir staiga šovė mintis – o kam, jei galime filmuoti tikrai veikiančioje kavinėje?
Apsvarstę idėją supratome, kad toks pasirinkimas atveria neįtikėtiną gausybę naujų galimybių“, – sakė D.Jonušienė.
Taip Vilniaus „Akropolyje“ esanti „Vero Cafe“ virto „Pildyk“ kavine. Visko, ką ten siūlo, nevardysime, bet svarbiausia – čia kartą per mėnesį filmuojama nauja serija, o visi norintys gali ne tik stebėti procesą, bet ir daryti jam įtaką, netgi dalyvauti veiksme.
„Per pirmą filmavimą žmonės rinko, kuris triušis pasirodys seriale. Ateityje publika galės nuspręsti, pavyzdžiui, kuriam vaikinui mergina trenks antausį.
Scenarijus rašomas taip, kad galėtume įtraukti žiūrovus. Net nustebau – manėme, kad mes filmuosime, o praeiviai trumpam sustos ir vėl eis savo reikalais.
Tačiau pamatėme, kad nemažai jų net 12 valandų stebėjo, kaip dirbame.
Į kadrą patekti trokšta ne tik vaikai. Štai atėjo viena solidaus amžiaus moteris. Manėme – nori, kad anūkė nusifilmuotų, o paaiškėjo, jog ji pati veržėsi vaidinti. Ir vaidino.
Kiekvieną kartą atrinksime kelis žmones, kurie atliks tam tikrus vaidmenis.“
Tai dar ne viskas. Dar didesnė painiava kilo dėl to, kad viena kavinės barisčių tapo nuolatine serialo dalyve ir jame vaidins save. Tad bet kurią dieną jums kavos galės paruošti Milda, tai daranti ir seriale.
Serialo herojai dažnai sėdės kavinėje net tuo metu, kai nebus filmuojama. O lankytojai galės fotografuotis tose vietose, kur sėdėjo herojai.
Taigi televizija, kadaise realybę perkėlusi į ekraną, jau išmoko veikti ir priešingai – ekranui skirtą fantaziją perkelti į realybę, paversti ją tikrove.
Ar tai yra reklamos ateitis? D.Jonušienė sakė, kad taip. Norėdami išlaikyti žmonių dėmesį reklamos kūrėjai ne tik privalės kurti įdomų ir patrauklų turinį, bet ir suteikti kuo daugiau kūrybos teisių klientams.
Tad iš televizoriaus pas mus ateina įdomūs laikai, kai patys galėsime kurti ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir reklamose rodomą svajonę.
