Seriale „Moterų laimė“ itin reikšminga našlaičių tema. Lietuvoje vaikų namų – labai daug. Kaip manai, ar šia tema kalbama pakankamai? Ar kalbėjimas apie problemą padeda ją išspręsti?
Manau, apie tai kalbėti reikia tam, kad suprastumėme vaikus, patekusius į tokią situaciją. Šiems jauniems žmonėms reikia palaikymo ir supratimo. Kartais norime teisti, bet mes nežinome jų istorijos, kas jiems nutiko, kodėl susiklostė tokia situacija. Kuo daugiau šnekame, tuo daugiau suprantame ir pasaulis tampa geresne vieta. Norėčiau tuo tikėti.
Ar vaikystėje, paauglystėje, kai augai Panevėžyje, teko susidurti su tam tikrais įsitikinimais, nuomonėmis apie vaikus, augančius be tėvų?
Negaliu prisiminti, kad būčiau girdėjęs kažką blogo, niekada neturėjau kažkokių blogų patirčių. Nebuvau pakankamai susipažinęs su šia problema, todėl ji mane šiek tiek baugino. Bet galiu pasakyti, kad žmogaus prigimtis būti įbaugintam, ar bijoti to, ko tu nežinai, neišmanai ar nesi susidūręs. Esu dėkingas, kad dabar aš šiek tiek prisiliečiau prie šios temos ir mano požiūris pasikeitė.
Augai be tėčio. Ko gero, daugeliui jaunų žmonių mokėtum patarti, kaip išmokti nepykti, atleisti?
Negaliu pasakyti, kad augau visiškai be tėčio. Mano tėvai išsiskyrė, kai buvau labai jaunas. Matydavau tėtį kartą per metus… Žinoma, tai per mažai mažamečiui vaikui. Negaliu skųstis, nes turiu nuostabią mamą, senelius ir kitus šeimos narius, kurie padėjo man tapti asmenybe, kokia esu šiandien. Žinoma, visada nešiojausi jausmą savyje, kad nebuvo tėčio šalia, bet mano šeima padarė viską, kad šis jausmas nebūtų destruktyvus man pačiam. Nepykti ir atleisti – ilgas mokymosi procesas. Tu negali pakeisti kitų žmonių, gali pakeisti tik save. Ir kai galiausiai tai supranti, pasidaro lengviau. Pykčio ir apmaudo laikymas nedaro tavęs laimingesniu žmogumi.
Neseniai prisijungei prie TV3 televizijos draugiškumo iniciatyvos „Gera kartu!“. Su kolegėmis aktorėmis Oneida Kunsunga bei Egle Jackaite lankeisi SOS jaunimo namuose. Kaip jauteisi bendraudamas su ten gyvenančiomis merginomis, išgirdęs jų istorijas?
Važiuodamas į jaunimo namus bijojau. Bijojau, manydamas, kad bus skaudu susitikti tuos vaikus, pažiūrėti jiems į akis. Bijojau jaustis kaltas. Kaltas už tuos žmonės, kurie juos nuvylė. Bijojau, nes galbūt negaliu jiems padėti. O buvo visiškai kitaip – sutikau jaunas, žavias ir komunikabilias merginas, kupinas optimizmo, su tiek daug tikėjimo gyvenimu, ateitimi ir savo svajonėmis.
Ar kada galvojai apie galimybę ateityje pats įsivaikinti globos namų auklėtinį?
Kai gyvenime būsiu užtikrintas, kad galiu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kito žmogaus gerove. Manau, suteikti namus vaikui, kuriam to reikia ir, kuris to neturi, yra nuostabu. Sakydamas „namus“, omeny turiu ne keturias sienas su lova. Kalbu apie rūpestį, meilę ir apsaugą.
Tavo kuriamas herojus Ričardas TV3 seriale „Moterų laimė“ – sudėtinga asmenybė, jaunuolis, augęs vaikų namuose. Papasakok apie savo personažą daugiau.
Ričardas – geraširdis bailys, kuris palikęs vaikų globos namus leidžiasi ieško savo vietos „po saule“. Gyvenimas tampa vis sudėtingesnis, kai šis jaunas žmogus įgyja laisvę rinktis. Atsiskleidžia nauji psichologiniai niuansai ir būsenos. Kyla klausimai, kaip atskirti, kas teisinga, kas pavojinga, kieno tiesa ir kokiu pavyzdžiu reiktų sekti. Bandymas išlikti šį žmogų paverčia nenuspėjamu. Atrodo, kad Ričardas gali padaryti bet ką, kad išsaugotų save.
Kurdamas šį vaidmenį galvojau apie gyvenimą vaikų namuose ir norėjau perteikti, kad kartais vaikai, kurie neturi tėvų, turi itin stiprų išlikimo instinktą, kovingumą. Kartais to galima pavydėti. Manau šis personažas kaip tik toks. Kitas reikalas – kokios priemonės naudojamos, norint tikslui pasiekti. Ričardo kelias seriale „Moterų laimė“ yra vingiuotas, pavojingas ir dažnai neteisingas ir jam pačiam, ir tiems, kurie kartu su juo. Tai žmogaus virsmas iš naivaus vaikų namuose augusio vaikino į negailestingą jaunuolį, ieškantį vietos pasaulyje.
Socialines problemas narpliojantį, intriguojantį ir dramatišką televizijos serialą „Moterų laimė“ TV3 žiūrovai gali stebėti pirmadieniais – ketvirtadieniais 19.30 per TV3!
