Kaunietė A.Bunikienė šiuo metu pasinėrusi į naujos kolekcijos kūrimą. Elegancija ir prabanga dvelkiančias sukneles moteris ketina pristatyti gegužę.
Dizaineriai vienas po kito pristato savo kolekcijas ir brėžia ribą, kas šį pavasarį madinga, o kas ne.
Tačiau A.Bunikienė užsispyrusi madų nediktuoti ir kurti tiesiog elegantiškoms moterims. Kūrėja įsitikinusi, kad tokios moterys neturėtų vaikytis tendencijų.
„Mano supratimu, mada turėtų bėgti paskui moterį. Moters elegancija ir stiliaus pojūtis turėtų tapti mados įkvėpimo šaltiniu“, – įsitikinusi visada pasitempusi dizainerė.
– Iš kur semiatės kūrybiškumo ir energijos?
– Mane įkvepia visata ir gamta. Šiuo metu, kai aplinkui viskas žydi, sprogsta, žaliuoja, jaučiuosi ypač pakiliai, kūrybinės mintys veja viena kitą. Negaliu gyventi be muzikos. Ji yra nuolatinis mano įkvėpimo šaltinis.
– O ar gerai miegate?
– Labai prastai. Man nuolat trūksta miego. Juokaudama savęs klausiu, ar nebūsiu apsinuodijusi nemiga. Kartais miego noriu taip, kad svečiuose, kai pasiūlo kavos, pašmaikštaudama sakau: „Geriau pavaišinkite mane miegu“ arba paprašau: „Pasverkite man 300 gramų ar net pusę kilogramo miego.“
– Nemiga kankina nuo jaunystės?
– Taip. Dėl nemigos kaltos kūrybinės kančios, tobulumo siekimas. Prieš kolekcijų pristatymą prasideda ištisos nemigo naktys.
Vos užsimerkiu, prieš akis iškyla drabužių modeliai, o mintys tiesiog plaukia: „Gal ta detalė labiau tiktų prie tos suknelės? O gal reikėtų ką pakeisti?“
Kartais minčių būna tiek daug, kad naktį atsikeliu, užsiplikau žolelių arbatos ir ją gurkšnodama stengiuosi nurimti.
– Sunkiau užmigti ar ryte atsikelti?
– Esu pelėda, todėl galiu ilgai naktinėti. Ryte keltis labai sunku, tačiau miegoti ilgai sau neleidžiu. Net norėdama ilgiau pasivartyti lovoje sau sakau: „Audružėle, norėti neuždrausta, tačiau laikas keltis.“
– Mėgstate keliauti. Gal kelionėse ilgiau pamiegate?
– Keliaudama miegu dar mažiau nei dirbdama. Ar galima miegoti iki pietų, kai pasaulyje tiek daug nepamatytų ir nepatirtų dalykų? Kur nors išvykusi stengiuosi kuo daugiau aplankyti, o miegas gali palaukti.
– Esate nakvojusi neįprastoje vietoje?
– Turbūt neįprasčiausia buvo miegoti palapinėje. Kadaise mano dukterys Ainė ir Martyna sugalvojo keliauti ir nakvoti kempinguose. Iš pradžių man ši mintis pasirodė nepriimtina, maniau, kad toks poilsis labiau vargina, o ne teikia malonumą.
Vėliau pamaniau sau: jeigu jau vaikai prašo, kodėl turėčiau juos nuvilti? Ta kelionė ir nakvynės palapinėje manęs nė kiek neišvargino. Priešingai, labai patiko.
– O ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Ne. Pusryčiauti man patinka nusiprausus, susišukavus ir apsirengus. Kai rytai vėsūs, kavą gurkšnoju ir pusryčius valgau sėdėdama prie lango. Kai šilta, įsitaisau terasoje ir gėriuosi savo sodu. Šiuo metu vaizdas nepakartojamas – mano išpuoselėtas sodas dabinasi gražiausiomis pavasario spalvomis.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Miegamajame televizoriaus neturiu, niekada neturėjau ir neturėsiu. Šioje erdvėje man jo tiesiog nereikia. Prieš miegą kur kas smagiau paskaityti gerą knygą. Net svetainėje televizorių įdėjau į senovinę uždaromą spintelę. Jį įjungiu labai retai.
– Gal turite ypatingą ritualą prieš miegą, kurį žūtbūt atliekate, net jeigu esate pavargusi?
– Kad ir vėliausiai grįžčiau iš kokio renginio ar susitikimo, nueinu į savo siuvyklą ir pasižiūriu, ką nuveikė darbuotojos. Kitaip užmigti negalėčiau.
Dažną dieną tenka daug dirbti, nelieka laiko pavalgyti, todėl vakare, kartais net labai vėlai, pavalgau. Dar prieš miegą svarbu dušas.
– Ką sapnuojate? Tikite, kad sapnai gali būti pranašingi?
– Sapnuoju retai, tačiau ką nors susapnavusi ilgai svarstau, ką tai galėtų reikšti, kodėl susapnavau žmogų, kurio nemačiau ne vienus metus. Sapnai man yra mistika, bet sapnininkų neskaitau, sapnų reikšmės nenagrinėju.
– Kas jums buvo svarbiausia įsirengiant miegamąjį?
– Miegamajame negali būti itin ryškių spalvų, nes tai vargina. Svarbu, kad lova būtų patogi, o užsikloti gera dieną patirtomis puikiomis emocijomis.
