Jo kolegė Gintarė Karaliūnaitė prisiminė istoriją, kurios pats Deivis tikina „nelabai atsimenantis“.
„Kartu keliavome į Ameriką. Ir ten taip susipykome, kad po to ilgai dar nebendravom. Vos atvykus, jis treptelėjo kojele: norįs gyventi tame kambaryje, kur jau aš buvau išsirinkusi, ir viskas. Jo kaprizai tik didėjo, o tarp mūsų augo įtampa. Ji pasiekė kulminaciją, kai mes, nemaža grupė žmonių, išsiruošėme apsipirkti. Laukėme Deivio viešbučio priimamajame gal pusvalandį. Neišlaikiau, išėjau jo ieškoti.
Ateinu į kambarį, o Deivis... sau ramiausiai prieš veidrodį tvarkosi šukuoseną (ją tuo metu labai puoselėjo). Aš net urgzti balsu pradėjau! Rrr! “, – prisimena Gintarė ir patikina, kad šiandien su Deiviu jie sutaria gerai.
Tuo tarpu Irena Starošaitė prisimena ne Deivio kaprizus, o kompleksus. „Anksčiau jis labai kompleksuodavo dėl savo mažo ūgio. Kompleksai jam trukdydavo scenoje, jis būdavo susikaustęs, nervingas. Džiaugiuosi, kad šiandien jis išmoko savo trūkumą paversti puikiausiu privalumu“.
Deivio ūgis – metras šešiasdešimt. Dainininkas sako, kad juokeliai apie tai jo visai nežeidžia, jis išmoko pasijuokti ir pats iš savęs.
„Galėjau verkti į pagalvę ir neiti iš namų. Tačiau iš to pasiėmiau visą naudą. Daugiau laimiu, negu pralaimiu. Pavyzdžiui, labai myliu teatrą, o ten tokių žmonių kaip aš labai reikia. Dėl savo kubatūros ir struktūros gaunu pačių įdomiausių vaidmenų, daug įdomesnių, nei vaidinti princus. Nėra nieko nuobodžiau, nei vaidinti princą“, – sako Deivis, šiuo metu kuriantis pagrindinį, pabaisos Kvazimodo vaidmenį muzikiniame spektaklyje „Paryžiaus katedra“.
