Kino juostų filmavimas dažniausiai vyksta taip: į aikštelę sukviečiamos nameliuose ant ratų įsikūrusios žvaigždės, nufilmuojamos suplanuotos scenos, o paskui įžymybės grįžta į savo laikinas buveines.
Kuriant animacinę nuotykių komediją „Aviukas Šonas“ (Shaun The Sheep Movie) filmavimo aikštelėje namelių ant ratų nebuvo. O iš plastilino nulipdyti herojai baigus dienos darbus būdavo nuvalomi ir sudedami į plastikines dėžes.
Šis procesas trukdavo apie valandą – nuo figūrų tekdavo pašalinti purvą, pirštų atspaudus.
Nors aviukas Šonas vienintelis ir nepakartojamas, iš tiesų yra net 21 jo figūra.
Neišvaizdžiame statinyje, kuris stūkso verslo parke, esančiame į šiaurę nuo Bristolio (Didžioji Britanija), buvo įrengta net 30 filmavimo aikštelių.
Čia už juodų aksominių užuolaidų buvo įkurta visame pasaulyje žinoma ūkininko sodyba. Žurnalistai čia lankėsi tuomet, kai buvo filmuojama scena, kurioje aviukas Šonas su bičiuliais ieško į miestą išvykusio šeimininko.
Vienu metu dirbo 16 animacijos specialistų. Juosta ne filmuojama, o fotografuojama. Figūros išdėstomos vienaip – vienas kadras. Figūros išdėstomos kitaip – kitas kadras. Ir taip – ištisą dieną.
„Per savaitę nufilmuojame 40–50 scenų, kurios juostoje trunka dvi su puse minutės“, – aiškino vyriausiasis animatorius Willas Becheris.
Kartais į filmavimo aikštelę užsukę režisieriai Richardas Starzakas ir Markas Burtonas įvertindavo atliktą darbą.
Animacinė nuotykių komedija „Aviukas Šonas“ buvo kuriama vadinamuoju sustabdyto kadro metodu – taip, kaip ir visi Didžiosios Britanijos studijos „Aardman Animations“ filmai.
Juostoje, kaip ir seriale, nėra tikrų dialogų. Gyvūnai bendrauja gestais ir skleisdami garsus. Aviukas Šonas naudojasi lenta – joje braižo ir bendražygiams aiškina veiksmų planą.
Darbą palengvino galimybė vaizdus tvarkyti kompiuterio ekrane. Kitaip buvo prieš 20 metų, kai „Aardman Animations“ statė „Volisą ir Gromitą“, kuriame pirmą kartą pasirodė aviukas Šonas. Filmavimo aikštelėje tuomet tvyrojo nerimo nuotaikos.
„Anuomet fotografuojant buvo naudojamos fotojuostelės. Jas vėliau siųsdavo ryškinti. Kūrėjai melsdavosi, kad viskas būtų pavykę. Kartais daugybės dienų darbas nueidavo šuniui ant uodegos“, – pasakoja R.Starzakas.
Filme „Volisas ir Gromitas“ aviukas Šonas šmėžavo vos kelias minutes, bet to kūrėjams pakako, kad suprastų, jog linksmas išverstakis plonomis kaip degtukai kojomis žiūrovams patinka.
„Ėmėme sukti galvas, kur dar galėtume panaudoti Šoną, – pasakojo studijos įkūrėjas Peteris Lordas. – Galiausiai jis atsirado keliose reklamose, knygose ir atvirukuose.“
2007 metais BBC parodė pirmas 140 „Aviuko Šono“ serijų, kurių kiekviena truko septynias minutes.
Pagrindinis herojus čia įgijo draugų: avių bandą, uolų aviganį, rūpestingą bičiulį Bicerį, trumparegį sodybos šeimininką, kuris nepastebi nekaltų Šono išdaigų.
Šiuo metu serialas rodomas 170 šalių. Aviukas Šonas tapo milijonus uždirbančiu prekių ženklu.
Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje nuo serialo pradžios buvo parduota daugiau nei 14 milijonų su aviuko Šono vardu susijusių gaminių. Tarp jų – daugiau nei milijonas pliušinių žaislų, 2,7 milijono kompaktinių diskų.
Aviukas Šonas ypač populiarus Japonijoje. Jo nuotykius stebėjo ir mažieji LRT televizijos žiūrovai.
Parengė Ona Kacėnaitė
