Net ir patyrusi traumą E.Citovičiūtė praėjusį savaitgalį dalyvavo šou. Tačiau po šuolio mergina pajuto dar didesnį skausmą, jai prireikė medikų pagalbos.
„Fizinis skausmas man niekada nereiškia tiek, kiek reiškia psichologinis. O šioje situacijoje apmaudu, kad tai įvyko ne finale“, – skaudžiai šyptelėjo Elita.
– Kiek laiko turėsite gyventi be sporto? – paklausiau E.Citovičiūtės.
– Sportuoti gydytojai nerekomenduoja tris mėnesius. Jei neklausyčiau, gali pablogėti ir tektų daryti operaciją.
– Ar sunku priprasti prie naujo režimo?
– Iki šiol treniruodavausi šokinėti į baseiną 8 kartus per savaitę, o dabar gydytojai pataria gulėti lovoje. Man tai labai sunku. Teks galvoti, ką veikti. Mėgstu skaityti psichologines ir filosofines knygas, jas dabar atsiversiu dažniau. Jau spėjau apsilankyti kino teatre su ramentais. Iš pradžių sunkiai sekėsi jais naudotis.
– Tačiau dabar tikriausiai bent turėsite laiko išsimiegoti?
– Mane kamuoja miego paralyžius. Tai tokia būsena, kai kūnas užmiega, o sąmonė ne. Tai baisiausia būsena, kokią esu patyrusi. Labiausiai išsigandau, kai tai nutiko pirmą kartą.
– Ar mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Neturiu televizoriaus, bet man jo ir netrūksta. Man įdomiau pačiai būti ekrane nei sėdėti prieš televizorių. Jei miegu namuose, tai mėgstu į lovą pasiimti kompiuterį.
– Kas lengviau – atsikelti ar užmigti?
– Atsikelti. Dažnai prabundu likus minutei iki suskambant žadintuvui. O užmigti kartais negaliu kokias 3–4 valandas – neleidžia mintys.
Užsigalvoju apie dalykus, kuriuos reikia nuveikti šiame gyvenime, ir apie tai, kad reikia tapti geresniu žmogumi.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Su savo gyvūnais – kate ir šunimi, kurie puikiai sutaria. Mėgstu savo guolį su daug antklodžių ir pūkuotais augintiniais.
– Kiek valandų miego jums užtenka?
– Septynių. Tiek išmiegojusi jaučiuosi darbinga ir pailsėjusi.
– Koks jums idealius laisvadienis?
– Ryte atsikėlusi norėčiau paplaukioti su delfinais, tuomet paskraidyti parasparniu, šokti parašiutu nuo kokio dangoraižio ar labai aukštos kalvos, paskui pajodinėti žirgu, o vakare išplaukti laivu, aplankyti gražias vietas ir jausti malonų vėją, kvėpuoti tyru oru po lietaus.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
– Nenorėčiau atsibusti ligoninėje prie žmonių, kurie negali kalbėti, judėti, tik guli prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų.
– Neįprasčiausia vieta, kurioje esate užmigusi?
– Esu užsnūdusi per liekninamąjį masažą, kuris moterims dažniausiai sukelia skausmą ir įtampą. O mane tai atpalaiduoja.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Rytais šoku iš lovos iškart, kai pramerkiu akis. Tad apie pusryčius lovoje net nėra kalbos. Be to, dažnai rytais nenoriu valgyti.
– Ką darote, jei neužmiegate: geriate migdomuosius, skaitote knygą, bandote skaičiuoti iki šimto?..
– Mane dažnai kankina nemiga. Atsigulusi net ir po trijų ar keturių valandų pagaunu save apie ką nors begalvojančią atmerktomis akimis. Papildomų priemonių nesiimu. Tiesiog mėginu užmigti.
Geriausiai prieš miegą atpalaiduoja fizinis nuovargis, kai išsenki ir nusiramini.
