Mergina savo socialinėje paskyroje parašė nuoširdų paaiškinimą kolegoms ir gerbėjams:
„Projekto „Šuolis“ metu visad patirdavau įvairių traumų – kaip ir mes visi, bandydami per tokį trumpą laiką mokytis profesionalų šuolių. Tik šį penktadienį patyriau tokią skausmingą čiurnos traumą, kad pajutau, jog negalėsiu šį savaitgalį nei atsispirti, nei ištiesti pėdos, nei pašokti.
Traumą gavau net netyčinę, kito dalyvio dėka, dėl kurios daktarai pasakė palikti koją ramybės būsenoje bent 10 dienų. Penktadienio naktį prasielvartavau dėl to – aš toks žmogus: bet ko imdamasi atiduodu save visu šimtu procentų. Tad šeštadienį su nuskausminamųjų pagalba vistiek išėjau dėlioti prisistatymo šokio. Po jo nuvykome į baseiną ir pabandėme sekmadienio rizikingąjį šuolį, apsikabnus salto, per kurį besisukant kita koja netinkamai įkliuvo, o partneriui visu svoriu užgriuvus ant mano šlaunies ir dar prieš patį vandens pasipriešinimą iš tokio aukščio, toks jausmas, kad perlūžo ties keliu į priešingą sulenkimui pusę.
Tuo metu kentėjau begalinį skausmą, gėriau nuskausminamuosius. Sekmadienį atidirbinėjom šokį, pastebėjau kaip vis labiau tinsta čiurna, o kelį ištiesti beprotiškai skauda. Vis tiek tiesioginio eterio metu susikaupiau ir nušokau, titaniko pasirodymas pavyko, o šio rizikingo šuolio metu įvyko lygiai ta pati pakartotinė trauma tos pačios kelio vietos, medikai suleido nuskausminamųjų. Bet šuolis pavyko!
Šiandien man padarė branduolinį magnetinį rezonansą ir tik šiandien sužinojau diagnozę – kelio lūžis, pertempta, dalinai plyšusi blauzda. Medikai suvaržė mane kojos įtvaru ir ramentais, uždraudė tris mėnesius išvis sportuoti.
Fizinis skausmas man niekada nereiškia tiek, kiek psichologinis, o šioje situacijoje taip apmaudu, kad tai įvyko ne dar po dviejų laidų finale… Nei vieno savo šuolio nedariau ir nesiruošiau daryti žemiau 7 metrų (kad ir kaip kartais su trenere pasiginčyti reikia) ir dar labai norėjau jums parodyti salto nuo stovėsenos ant rankų, salto atgal, kuriuos taip ariau..
Lankydama treniruotes tris mėnesius diena iš dienos po 8 kartus per savaitę pamilau šuolius, pamilau visus kolegas, savo trenerę, kuri manimi tikėjo… Visus trenerius, jų rūpestį, pastabas ir jaukumą. Labai noriu padėkoti žmonėms, kad jie taip balsavo. Kažkas nepaprasto, kad per tokį trumpą laiką tiek daug žmonių dėl tavęs prideda ragelį prie ausies, jaustis svarbiam… Ir tada iš paskutiniųjų stengiesi jų nenuvilti.“
