Aktoriaus B.Cumberbatcho ir teatro režisierės S.Hunter tuoktuvėse per Valentino dieną dalyvavo artimi giminaičiai ir draugai, tarp jų – britų aktorė Keira Knightley. Šventė vyko Vaito saloje prie Anglijos pietinių krantų.
Tarp svečių Šv.Petro ir Šv.Povilo bažnyčioje taip pat buvo aktoriai Tomas Hiddlestonas ir Martinas Freemanas.
Praėjusių metų lapkritį B.Cumberbatchas savo išrinktajai pasipiršo aristokratiškai. Jis nuvyko pas Sophie motiną ir paprašė leisti dukrai už jo tekėti (S.Hunter tėvai yra išsiskyrę). Paskui pora apie sužadėtuves paskelbė spaudoje.
Gali būti, kad jų medaus mėnesį dar labiau pagardins „Oskaras“, kurį B.Cumberbatchas pretenduoja gauti už netradicinės lytinės orientacijos matematiko ir kriptografo (kriptografija – mokslas, tiriantis informacijos šifravimo metodus. – Red.) Alano Turingo vaidmenį biografinėje dramoje „Vaizduotės žaidimas“.
Kokia B.Cumberbatcho sėkmės paslaptis? Gal ją atskleis čia pateikiami aktoriaus pareiškimai įvairiomis temomis?
Apie pirmą ištartą žodį. „Mano pirmasis prisiminimas – šviesus, giedras dangus. Tuo metu tėvai gyveno Kensingtone (Londonas). Norėdami mane užmigdyti jie dažnai su vežimėliu užsikabarodavo ant stogo ir rodydavo man dangų. Net pirmasis žodis, kurį sugebėjau aiškiai ištarti, buvo „sraigtasparnis“ – jie man buvo labai įdomūs.“
Apie savo intelektą ir vaidmenis. „Mano intelekto koeficientas žemesnis nei 70. (Laikoma, kad tokie žmonės yra protiškai atsilikę. – Red.) Nestudijavau Oksforde, blogai išmanau matematiką, bet esu smalsus ir dievinu mokytis.
Per pastaruosius metus įkūnijau žymų matematiką ir kriptologą Alaną Turingą, „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą, garsųjį detektyvą Šerloką Holmsą bei tapytoją Vincentą van Goghą.
Todėl atrodo, kad jau laikas profesijos skiltyje įrašyti žodį „genijus“.
Vaidinau liguistus intelektualus, kurie yra tarsi ne šio pasaulio gyventojai ir kuriems nesiseka su moterimis, bet realybėje esu puikus meilužis.“
Apie likimą. „Mano tėvai – aktoriai. Jie visą gyvenimą dirbo kaip prakeikti. Jie svajojo, kad uždirbti pinigai padės man gauti išsilavinimą ir kad aš pasirinksiu ne tokią idiotišką profesiją kaip jų.
Šiuos planus sugrioviau. Kai pradėjau vaidinti mokyklos pjesėse, tėvas buvo nusivylęs.
Vis dėlto atėjo metas, kai jis pasakė: „Vaidini geriau nei kada nors galėjau ir galėsiu.“ Ir mes visi nusiraminome.“
Apie mirtį, žvelgusią į akis. „Prieš studijas dramos mokykloje padariau metų pertrauką ir išvykau į Tibetą mokyti vienuolių anglų kalbos. Ko ten grūdausi? Man buvo nejauku, kad esu visko pertekęs, o pasaulyje tiek daug skurdo, skausmo ir neteisybės. Todėl nutariau padirbėti vien už maistą.
Kartą ten vos nežuvau, kai su draugais pasiklydau kalnuose. Mums, ketvertukui, buvo likę tik pora sausainių ir sūrio.
Klaidžiojome porą dienų, kol pagaliau radome vietos gyventojų. Jie pasiūlė vakarienei špinatų ir mėsos.
Jau po pirmo kąsnio man susuko pilvą, bet tai buvo skaniausias maistas, kokio kada nors esu ragavęs.“
Apie keistas draugystes. „Mums, britų aktoriams, nuolat prikaišioja visokią velniavą. Tai priekaištauja, kad nesame draugiški, tai kalba, kad aktoriai vyrai įtartinai artimai bendrauja.
Pasakysiu tik tiek: mes visi esame tiesiog geri draugai.“
Apie sužadėtuves. „Net jei nebūčiau toks garsus, vis tiek apie savo sužadėtuves su Sophie būčiau pranešęs senamadiškai – skelbimu laikraštyje. Tai ne bandymas atkreipti dėmesį, o tradicijų laikymasis.
Apskritai esu senamadiškas ir man norėjosi parodyti, kad mano ketinimai rimti.“
Apie šlovę. „Kvaila būtų meluoti, kad nenoriu būti populiarus. Aktoriui būtina publika – toks jau šis menas. Kita vertus, kartais būtent publika trukdo dirbti.
Filmuojant „Šerloką Holmsą“ Londono gatvėse susirinkdavo keli šimtai smalsuolių.
Įsivaizduokite – dirbate biure, o būrys nepažįstamų žmonių stebi kiekvieną jūsų judesį ir gaudo kiekvieną žodį. Visiška nesąmonė.“
Apie sugadintą nuotrauką. „Pernai per „Oskarų“ apdovanojimus fotografuojantis grupei U2 nutariau papuošti kadrą. Už tai Holivude buvau pavadintas geriausiu fotobomberiu.“
Šį triuką aktorius pakartojo per šiųmetę Auksinių gaublių teikimo ceremoniją, kai fotografams pozavo Holivudo žvaigždė M.Streep ir Šiaurės Korėjos pareigūne persirengusi aktorė Margaret Cho.
Apie savo išvaizdą. „Kartą viename tinklaraštyje perskaičiau, kad esu medinis, netalentingas, arkliško snukio aktoriūkštis, kurio pavardė panaši į keiksmažodį.
Pamaniau, kad galėčiau ginčytis tik dėl talento.“
Genijų nuo idioto skiria tik kelios natos
Pirmą kartą aktoriui sėkmė nusišypsojo televizijoje, kai 2003-iaisiais sukūrė pagrindinį vaidmenį komiškame seriale „Truputį per keturiasdešimt“ (Fortysomething).
Gerai buvo įvertintas ir neigiamo herojaus vaidmuo vienoje televizijos serialo „Šnipai“ dalių.
Nusifilmavęs dramoje apie britų astrofiziką Stepheną Hawkingą „Hawkingas“ B.Cumberbatchas buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui geriausio aktoriaus kategorijoje.
Televizijos filme „Van Goghas: tapyba žodžiais“ B.Cumberbatchas įkūnijo genialųjį tapytoją.
Kino specialistai ir kritikai filmą įvertino gerai, bet žiūrovai liko abejingi.
2010-aisiais pasirodė pirmosios „Šerloko Holmso“ serijos, kuriose pagrindinį vaidmenį atliko B.Cumberbatchas. Dėl jo aktorius pramoko griežti smuiku.
„Negalima vaidinti genijaus, kuris griežia kaip idiotas“, – sakė jis.
Dėl vaidmens veiksmo juostoje „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ aktorius turėjo priaugti svorio. Jis kasdien suvartodavo 4000 kalorijų, dvi valandas plušėdavo sporto salėje ir repetuodavo sudėtingus triukus.
Scenarijus ilgai dūlėjo stalčiuje
Biografinė drama „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game), kurioje savo homoseksualumą slepiančio mokslininko Alano Turingo vaidmenį atlieka Benedictas Cumberbatchas, nominuota net aštuoniems „Oskarams“.
Garbingiausią kino apdovanojimą juosta gali gauti šiose kategorijose: geriausio filmo, geriausio režisieriaus (Mortenas Tyldumas), geriausio aktoriaus (B.Cumberbatchas), geriausios antraplanės aktorės (Keira Knightley), geriausio adaptuoto scenarijaus, geriausio montažo, geriausios muzikos (Alexandre’as Desplat), geriausio meninio apipavidalinimo.
Šio filmo scenarijus metų metus keliavo iš vienos studijos į kitą, bet niekas nesiryžo jo ekranizuoti.
Atrodo, kad šio darbo ėmęsis norvegų režisierius M.Tyldumas neapsiriko.
Parengė Ona Kacėnaitė
