Išskirtiniame interviu portalui lrytas.lt kalbėjosi su G. Barnardu apie serialą, apie norą išsiaiškinti Dariaus ir Girėno katastrofos priežastis ir apie garsiausias pastarųjų metų aviakatastrofas.
Serialas „Antrojo pasaulinio karo aviakatastrofų sekliai“ nuo vasario 16 d. kiekvieną pirmadienį 22 val. per kanalą „Viasat History“.
– Kas paskatino sukurti dokumentinį filmą apie Antrojo pasaulinio karo aviakatastrofas?
– Atlikau ganėtinai daug per Antrąjį pasaulinį karą įvykusių katastrofų tyrimų. Tačiau šiam dokumentinam filmui sukurti turėjau pažvelgti kur kas plačiau. Privalėjau aplankyti įvairias šalis ir ištirti dar daugiau įvairių katastrofų. Remdamasis tuo, ką žinojau, ką buvau ištyręs, parengiau planą, o tada ėmiausi didesnių katastrofų tyrimo. Tai buvo kelionės į užsienio šalis, pokalbiai su liudininkais, oficialių duomenų nagrinėjimas, pasitelkus įvairius tyrimo būdus. Tai, ką buvau nuveikęs savo šalyje, dabar atlikau daug platesniu mastu. Iš tikrųjų tai buvo kur kas didesnis išbandymas, o išbandymai man patinka. Man iš tiesų svarbu, kad žuvusieji nebūtų užmiršti.
– Kiek laiko Jums prireikė ištirti visas aviakatastrofas ir sukurti dokumentinį filmą?
– Iš viso prireikė... geras klausimas. Sakyčiau, nuo 16 iki 18 mėnesių, per kuriuos planavome ir tyrinėjome, stengdamiesi būti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei kalbėtis su tais žmonėmis, liudininkais, su kuriais reikia.
– Koks tyrimas buvo sudėtingiausias ir kodėl?
– Patys sudėtingiausi tyrimai yra tie, apie kuriuos trūksta oficialių duomenų. Jie iš tiesų patys sudėtingiausi. Dėl vienos ar kitos priežasties net apie keletą katastrofų nebuvo išlikę jokių oficialių duomenų, o tai iš tiesų labai apsunkino tyrimą. Kita bėda ─ kaip rasti liudininkų. Negali eiti į gatvę ir kiekvieno klausinėti, ką jis žino apie konkrečią aviakatastrofą. Taigi tampi priklausomas nuo sėkmės rasti tą, kuris ką nors žino. Tačiau didžiausia paslaptis gaubia tas katastrofas, kurios susijusios su aukšto rango pareigūnais ir su sąmokslo teorijomis.
Tokių katastrofų aplinkybes itin sudėtinga išnarplioti. Mes turėjome tirti kiekvieną sąmokslo teoriją ir patvirtinti arba paneigti tai, kas nutiko. Turėjome nagrinėti, ar patikimas duomenų šaltinis ir kokie yra įrodymai, nes dažnai tai pats svarbiausias dalykas, kurį turi... Taip, sąmokslo teorijos egzistuoja, tačiau būtina rasti jų įrodymų. Taigi visi paslapties gaubiami atvejai, susiję su aukšto rango pareigūnais, iš tiesų mums buvo rimtas išbandymas.
– Kokia dažniausia orlaivių katastrofų per Antrąjį pasaulinį karą priežastis? Gal buvo nesėkmingi mokomieji skrydžiai? Ar priežastys kitos?
– Na, daugiausia katastrofų įvyko fronte. Orlaivius pašaudavo priešo lėktuvai arba priešlėktuvinės raketos arba dar kaip nors nepasisekdavo vykdant užduotį. Tos katastrofos, kurias mes tyrėme, nebuvo tragiški atsitikimai mūšio lauke, tai buvo... lakūno patirties stygius – tokia buvo svarbiausia priežastis, tačiau paprastai katastrofos įvykdavo dėl kelių priežasčių – sugesdavo variklis, nebūdavo tinkamos vietos leistis arba lėktuvas kur nors nevykusiai pasipainiodavo, arba koją pakišdavo blogas oras, arba lėktuvas į ką nors atsitrenkdavo.
– Kaip Jums atrodo, kurios lėktuvų katastrofos per karą išlieka labiausiai apgaubtos paslapties ir ar buvo tokių, kurios pakeitė karo eigą?
– Geras klausimas. Daug paslaptingų katastrofų. Per karą kasdien suduždavo 80 orlaivių. Ir viskas, kas susiję su kokia nors paslaptimi arba keliavusiu aukštu asmeniu, aukšto rango pareigūnu, padarė katastrofą dar paslaptingesnę. Ir tas paslaptingumas tampa išbandymu, išsiaiškinti pasidaro dar sunkiau, nes reikia nagrinėti visą informaciją, kurią gauni, bei sąmokslo teorijas, susijusias su nužudymu, teroro aktu, šnipinėjimu. Taigi reikia atsakingai į visa tai pažvelgti ir kiekvieną atvejį vertinti individualiai bei visada ieškoti kitų variantų.
Taigi negaliu tiksliai nurodyti vienos katastrofos, kurią norėčiau tirti, ─ yra daug tragiškai pasibaigusių skrydžių, kurių paslaptis norėčiau išnarplioti. Ar yra katastrofų, kurios pakeitė karo eigą? Turbūt. Ypač kai jos susijusios su aukštą postą užėmusiais asmenimis, tokiais kaip generolas Sikorskis, apie kurį kalbame vienoje serijoje, ir Kento hercogas. Taigi, manau, kad taip, tam tikru būdu jos pakeitė karo eigą ir todėl mes jas nagrinėjome.
– Kai sudūžta orlaivis (nesvarbu, karinis ar komercinis), visada sakoma, kad pagrindinė priežastis yra techninis gedimas, tačiau atliekant tyrimus paaiškėja, kad katastrofos dažniausiai įvyksta dėl žmogaus faktoriaus. Ar galite pasakyti, kiek aviakatastrofų Antrajame pasauliniame kare įvyko dėl žmogaus faktoriaus ir kiek jų įvyko dėl techninių gedimų?
– Na, labai sunku tai išreikšti skaičiais. Tačiau akivaizdu, kad tos katastrofos, apie kurias kalbame šiame filme, įvyko ne dėl vienos kokios nors priežasties. Visada buvo kelios problemos. Prasidėdavo techniniu gedimu, o tada pasireikšdavo lakūno patirties stygius ir įvykdavo katastrofa. Arba įgula neturėdavo patirties, kaip elgtis netikėtomis aplinkybėmis. Taigi labai sunku procentais išreikšti, kiek kaltas žmogus, kiek technika. Tačiau, apskritai vertinant, didžiausia kaltė tenka lakūnų patirties stygiui.
– Ar turite savo nuomonę apie tai, kas atsitiko dingusiam Malaizijos orlaiviui ir kodėl sudužo dar vienas Malaizijos lėktuvas?
– Ir taip, ir ne. Nežinau visų aplinkybių. Nedalyvavau tyrime ir nebuvau susijęs su pačiu įvykiu, tačiau remdamasis tuo, ką perskaičiau, instinktyviai jaučiu, kas nutiko. Tai tikrai buvo nusikaltimas. Kažkas nutiko ir su tuo buvo susijęs vienas arba daugiau įgulos narių – kaip čia pasakius? ─ tokiu būdu, kuris paskatino klaidą arba katastrofą. Nemanau, kad tai nelaimingi atsitikimai. Manau, kad vienas arba daugiau įgulos narių kažką padarė tyčia.
– Ar manote taip pat ir kalbėdamas apie pastarąją nelaimę, kuri ištiko „Air Asia“ orlaivį Kalėdų laikotarpiu?
– Lygiai taip pat. Nėra pakankamai duomenų išvadai padaryti, tačiau atrodo, kad galėjo būti ir ne nusikaltimas. Lyg ir nėra tyčinių veiksmų įrodymų, tačiau vėlgi dar gana anksti taip teigti.
– Ar kada nors girdėjote apie Lietuvos lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną?
– Taip, girdėjau apie juos vien todėl, kad jie skrido iš JAV į Lietuvą. Žinau, kaip arti savo tikslo jie buvo, ir kaip liūdna, kad jiems nepavyko. Nežinau daug apie pačius lakūnus. Girdėjau, kad vienas buvo sportininkas, net kelių sporto šakų, įskaitant futbolą. Manau, jis buvo tarptautiniu mastu žinomas futbolininkas. Taigi apie tai aš žinau, tačiau labai mažai žinau apie patį įvykį, tik esu suintriguotas ir norėčiau sužinoti daugiau.
– Ar galime tikėtis, kad apie juos papasakosite antroje dalyje?
– Dabar to negalėčiau patvirtinti, bet aš tikrai norėčiau išsamiau panagrinėti šį atvejį ir įtraukti į galimų serijų sąrašą. Žinote, aš tikrai norėčiau ištirti šią katastrofą.
