Sekmadienį Londone vykusioje iškilmingoje BAFTA apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas pasaulinio garso fizikas Stephenas Hawkingas (72 m.), apie kurio gyvenimą pasakojama juostoje „Visko teorija“.
Šis filmas pelnė geriausio britų filmo bei geriausio adaptuoto scenarijaus prizus, rašo “Lietuvos ryto“ žurnalas “TV antena“.
Auksinį gaublį jau gavusi britų žvaigždė E.Redmayne’as, kuriam prognozuojama ir „Oskaro“ statulėlė, dėkojo S.Hawkingui ir jo šeimai, kurie priminė jam apie „didelę stiprybę, kylančią iš valios gyventi visapusišką ir aistringą gyvenimą“.
„Mūsų, aktorių, svajonė yra pasakoti įdomias istorijas apie įdomius žmones, o už šią istoriją negali būti nieko įdomiau“, – savo personažo stiprybe žavėjosi E.Redmayne’as.
Filmo centre – fizikos genijaus S.Hawkingo ir jo pirmosios žmonos Jane (akt. Felicity Jones) meilės istorija. Jaunuoliai susitiko Kembridžo universitete, kai S.Hawkingas dar buvo sveikas, ir įsimylėjo vienas kitą iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau netrukus, S.Hawkingui sulaukus vos 21 metų, diagnozuojama amiotrofinė lateralinė sklerozė – nuolat progresuojanti liga, kuri ilgainiui lems viso kūno paralyžių.
Gydytojų nuomone, S.Hawkingui liko gyventi ne ilgiau nei dvejus metus. Jane priima nepaprastą sprendimą – ryžtasi likti su Stephenu. Pora susituokia, prasideda ilgas iššūkių ir laimėjimų kupinas santuokinis gyvenimas. Stephenas tęsia fizikoje įsivyravusias konvencijas paneigiančius tyrimus ir su Jane susilaukia trijų vaikų.
Pamažu jis vis labiau praranda kūno kontrolę, todėl visas namų ūkis ir vaikų auginimo rūpesčiai tenka žmonai.
Geriausios aktorės BAFTA apdovanojimas atiteko JAV žvaigždei J.Moore, vaidinančiai juostoje „Vis dar Elis“. Aktorė įkūnijo lingvistikos profesorę Elis Holand, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.
Už šį vaidmenį J.Moore jau pelnė Auksinį gaublį ir yra nominuota „Oskarui“. Daugybę įsimintinų ir įtaigių vaidmenų sukūrusi amerikiečių aktorė šiam prestižiniam apdovanojimui nominuojama jau penktą kartą. Ar jai pavyks į trofėjų lentyną pastatyti „Oskarą“, sužinosime vasario 22-osios naktį.
Filmo herojė – graži, elegantiška, į penktą dešimtį vos įkopusi lingvistikos profesorė Elis, kuri per paskaitas ima pamiršti žodžius. Pradėjusi gilintis į užmaršumo priežastis ji sužino negailestingą diagnozę – Alzheimerio liga.
Tai išbandymas ne tik jai, bet ir šeimai – savo žmoną nepaprastai mylinčiam vyrui (jį įkūnija Alecas Baldwinas) bei trims suaugusiems vaikams.
Kaip profesorė susitaikė su mintimi, kad niekada nebegalės dirbti pamėgto darbo? Kokią išeitį ši geležinės valios moteris rado norėdama pasilengvinti buitį, kai gyvenimas kasdien darėsi vis sudėtingesnis?
„Kadaise poetė Elizabeth Bishop rašė: „Netekimo meną nesunku įvaldyti. Tiek daug dalykų, regis, tiesiog sukurti tam, kad būtų prarasti, todėl jų praradimas nėra tragedija.“
Aš – ne poetė, esu žmogus, kuriam tik prasidėjo Alzheimerio liga, todėl man kasdien tenka mokytis praradimo meno. Mokausi prarasti nuovoką, daiktus, miegą, bet labiausiai – prarasti prisiminimus“, – filme jausmingai kalbėjo J.Moore herojė.
Filmas „Vaikystė“ (rež. Richardas Linklateris) buvo kuriamas net 11 metų. Jame pasakojama apie vaiko virsmą suaugusiu žmogumi. Ši juosta jau pelnė tris Auksinius gaublius ir yra nominuota net šešiems „Oskarams“.
„Vaikystė“ pasakoja Meisono istoriją – nuo penkerių iki 18 metų. Pradėta filmuoti 2002-aisiais, juosta seka tų pačių veikėjų gyvenimus ištisus vienuolika metų. Pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Ellaras Coltrane’as tiesiogine prasme užaugo priešais kino kamerą. Kai filmas buvo pradėtas kurti, jam buvo septyneri, dabar – devyniolika.
Atitinkamai 11 metų filmavosi ir kiti aktoriai, tarp kurių – už vaidmenis „Oskarams“ nominuoti Patricia Arquette ir Ethanas Hawke’as.
Unikalus kino projektas leidžia visiškai kitaip pažvelgti į kiekvienam įprastą ir, atrodytų, paprastą, o gal net ir nuobodų šeimos gyvenimą.
Meisonui penkeri. Jis sėdi kieme ir kasa. Nes kasti smėlį berniukui smagu.
Meisonui dešimt. Jis tyliai laukia, kol iš pikto patėvio namų jį pasiims visuomet linksmas tėvas.
Meisonui penkiolika. Jis mėgsta išgerti ir parūkyti „žolės“. Mamos draugas ant jo pyksta, bet Meisonui jis – ne valdovas.
Meisonui aštuoniolika. Žiūrėdamas į suaugusiuosius jis mato save. Jam skaudu, kad pasaulyje tiek blogio: nors yra bejėgis tai pakeisti, Meisonas gali bent jau pasistengti būti geriausia įmanoma jo dalimi.
11 metų filmuota Meisono vaikystė prabėga daugeliui įprastu ritmu – nuo vargo dėl netinkamos šukuosenos iki pirmosios meilės skausmo. Nuo pirmojo bandymo pakeisti pasaulį kastuvėliu iki suvokimo, kad kiekvienas esame milžiniško ir niekada nesustojančio gyvenimo mechanizmo dalis.
„Norėjau, kad filmas būtų kaip gyvenimas – pereinantis nuo vieno įvykio prie kito, susipynęs ir tekantis kaip atmintis. Žinojau, kad net kuriant jį esamajame laike vis tiek apibrėžiamas tam tikras laikotarpis.
Kai kas nors jį žiūrės, visa tai jau bus tapę praeitimi“, – sakė režisierius R.Linklateris.
Režisieriaus Weso Andersono komiška vagystės istorija „Viešbutis „Grand Budapest“ BAFTA ceremonijoje sulaukė didžiausios sėkmės – devyniems „Oskarams“ nominuotas filmas pelnė net penkis apdovanojimus.
Pernai Berlyno kino festivalyje ši juosta laimėjo Didįjį žiuri prizą, o šiemet jos kūrėjai parsivežė Auksinį gaublį, pelnytą geriausios komedijos ar miuziklo kategorijose.
Viešbutis „Grand Budapest“ iš dalies pagrįstas austrų rašytojo eseisto Stefano Zweigo knyga „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, kurioje apgailimas prarastas jo jaunystės pasaulis. Šis kūrinys pasirodė jau po rašytojo mirties, 1943-iaisiais.
Filmo veiksmas vyksta išgalvotoje Europos šalyje Zubrovkoje, bet atkartoja tragišką istorinį perėjimą iš Puikiosios epochos, kurios tradicijoms atstovauja pagrindinis herojus Gustavas H, į fašizmą (vietoj ženklų SS – simboliniai ZZ), o vėliau – į komunistinę diktatūrą.
Kalbama, kad pagrindinį herojų senosios mokyklos tradicijoms ištikimą konsjeržą Gustavą H įkūnijęs britų aktorius Ralphas Fiennesas vaidmenį gavo atsisakius amerikiečiui Johnny Deppui.
Sunku nuspėti, kokį atspalvį herojui būtų suteikęs šis aktorius, tačiau R.Fienneso Gustavas H – nepriekaištingų manierų, su nepajudinamu atsakomybės ir ištikimybės (viešbučiui) jausmu, barstantis savo gyvenimo išmintį („Šiurkštumas – baimės išraiška. Žmonės bijo, kad negaus to, ko nori, o kai gauna, išsiskleidžia kaip gėlės.“) pramaišiui su poezija, tenkinantis visų „senų, turtingų ir šviesiaplaukių“ viešbučio viešnių įgeidžius, yra žavus ir nepakartojamas.
Beveik į visus klausimus atsakantis „zero“ (nulis), bet laiku ir vietoje sumanumą parodantis jaunasis patarnautojas Zero Mustafa (Tony Revolori) išlaiko egzaminą ir tampa Gustavo H patikėtiniu, o įvykiams įsisukus – net ir broliu, po mirties paveldėsiančiu visą turtą.
Dėl grafienės D palikimo draskosi groteskiška juodų kranklių armija – giminaičiai ir artimieji, vadovaujami vienintelio grafienės sūnaus Dmitrijaus (Adrienas Brody).
Vertingiausia palikimo dalis – neįkainojamas Renesanso epochos dailininko paveikslas „Berniukas su obuoliu“ pagal papildytą testamentą atitenka paskutinėmis dienomis didžiausią prielankumą grafienei parodžiusiam Gustavui H.
Ilgai nedelsdamas jis su jaunuoju padėjėju vyksta į grafienės rūmus Lutze, rėžia jausmingą atsisveikinimo kalbą prie karsto („Seniai taip gerai atrodei, esi gražesnė nei gyva.“) ir pasiima paveikslą.
Tačiau paaiškėja, kad 84 metų ponia mirė ne savo mirtimi. Turtingos grafienės nužudymu apkaltinamas Gustavas H. Prasideda gaudynės ir nuotykiai, kuriuos stebėdami tarp juoko pauzių akylesni žiūrovai galės užpildyti užuominų, šaržų ir parodijų kupiną kino kryžiažodį.
Genialus fizikas tyrinėja juodąsias skyles
S.Hawkingas gimė 1942 m. sausio 8 d. Franko ir Isobel Hawkingų šeimoje Oksforde. Stephenas turėjo dvi seseris – Philippą ir Mary – bei įvaikintą brolį Edwardą.
Gimus Stephenui bėgdami nuo vokiečių bombardavimų tėvai persikėlė gyventi į Londoną, o 1950 m. – į Sent Albansą. Ten Stephenas lankė to paties pavadinimo mokyklą.
Oksfordo universitete S.Hawkingas pradėjo matematikos studijas, tačiau jų nebaigė, nes pasirinko fiziką. Šiuo metu jis yra Kembridžo universiteto profesorius.
1974 m. S.Hawkingas buvo išrinktas į Jungtinės Karalystės karališkąją bendriją ir tapo jauniausiu jos nariu. Profesorius pelnė daugybę titulų ir apdovanojimų, vienas iš naujausių – JAV prezidento skirtas Laisvės medalis.
S.Hawkingo moksliniai tyrimai apima teorinę kosmologiją bei kvantinę fiziką. Daugiausia jis tyrinėja juodąsias skyles.
Genialus mokslininkas yra beveik visiškai paralyžiuotas. Jis gyvena Anglijoje, Kembridže.
Parengė Erika Zabulėnienė
