Prieš mėnesį iš konkurso „Šok su manimi“ iškritęs J.Žilinskas dėl to nesikremta, nors mano, kad su lankstesne partnere galėjo pasiekti ir finalą, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Šokis su Agness man ir taip prilygo finalui“, – šypsojosi J.Žilinskas, prisimindamas, kokį šoką patyrė pradėjęs repetuoti su A.Landau. Mat ji niekada nebuvo šokusi.
Dalyvauti konkurse su garsiausiu Lietuvos transvestitu J.Žilinskui buvo nemenkas iššūkis. Jį priimti vaikiną įkalbėjo mylimoji ir šokių partnerė Augustė Vasiliauskaitė (28 m.).
– Norėjote projekte likti ilgiau? – paklausiau J.Žilinsko.
– Viena mano pusė norėjo, o kita jau nelabai, nes konkursas atėmė daug jėgų, tad džiaugiausi, kad pailsėsiu.
Buvo labai sunku, kita vertus, gera praktika. Parengėme 5 šokius. Tai didelis pasiekimas.
Dėl nuovargio tarp manęs ir Agness prasidėjo konfliktai. Ji viską nori gauti lengvai, be darbo. Mačiau, kaip kitos poros stengiasi, o Agness paskutinėmis savaitėmis tapo apatiška.
– Kai kalbėjomės prieš konkursą, sakėte, kad draugai skeptiškai vertino jūsų pasiryžimą šokti su transseksualu. Ar nesišaipydavo pamatę per televiziją, kaip šokate?
– Pirmoji žinutė, kurią gavau iš vienos draugės: „Ji visiškas medis. Kaip tau pavyksta su ja šokti?“ Pastebėjau, kad žiūrovams svarbiau ne tai, kokia žvaigždė dalyvauja, o kaip juda ant parketo.
Kai iškritau, visi sveikino, kad pasiekiau savo tikslą – dalyvavau. O įžeidimų nesulaukiau.
– Ar nebuvote supykęs ant komisijos dėl priekaištų?
– Suprantu pramogų pasaulio taisykles ir nieko neimu į širdį. Apgalvodavau pastabas, kurių pats sulaukdavau. Į jas atsižvelgiu ir dabar, mat su partnere pradėjome intensyviai treniruotis ir ruoštis tarptautiniams konkursams, ne vien tik mokyti kitus. Kritika ir pastabos visada gerai.
– Galima sakyti, kad jūsų mylimosios skatinimas pasiteisino?
– Už viską esu dėkingai jai. Jos įkalbėtas peržengiau šį barjerą. Išsiplėtė draugų ratas, susipažinome su daugybe kolegų, kurie turi savo šokių klubus.
– Sakėte, kad dėl konkurso mažiau laiko galėdavote skirti savo draugei.
– Ji padėdavo mums ruoštis pasirodymams. Aš azartiškai norėjau parengti kuo sudėtingesnius ir įdomesnius šokius, o ji matydavo realią situaciją ir mane gesindavo. Todėl susipykdavome.
Tačiau penktadieniais aš jau nusileisdavau ant žemės ir pripažindavau klydęs. Reikėdavo kurti viską iš naujo. Po konkurso barniai liovėsi.
– Kaip jūsų pasirodymą vertino kiti artimieji?
– Turiu globėją, kurią vadinu mama. Gaila, kad ji gyvena Kėdainiuose, tad galiu aplankyti ne taip dažnai, kaip norėčiau.
Ji mane užaugino nuo šešerių metų ir visuomet palaiko, nes žino, kad esu veiklus ir pasieksiu tai, ką užsibrėšiu.
Matydama mane ekrane ji labai džiaugėsi. Jeigu ji nebūtų nuvedusi manęs į pirmą šokių pamoką, gal nebūčiau toks, koks esu dabar. Globėja man suteikė galimybę siekti profesionalaus šokėjo karjeros.
– O ar žinote, kas tikrieji jūsų tėvai?
– Apie juos beveik nieko nežinau. Iki pirmos klasės augau su globėjais, tačiau buvau įsitikinęs, kad jie yra tikrieji mano tėvai.
Kartą į mokyklą atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ir mane išvežė pas kitus žmones. Nesupratau, kodėl mane atima iš tėvų.
Tada man, septynerių metų vaikui, paaiškino, kad jie nėra tikrieji mano tėvai. Mane ištiko šokas. Negana to, vėliau sužinojau, kad jau esu gyvenęs dviejose globėjų šeimose. Tiesa, jų neprisiminiau.
Labai krimtausi, bet privalėjau susitaikyti. Buvau atvežtas į naują šeimą, kurioje augo daugiau vaikų, ir man teko priprasti prie naujų tėvų. Vienas jų, deja, jau mirė.
– Ar norėtumėte išsiaiškinti, kodėl tikrieji tėvai jus paliko?
– Norą sužinoti tiesą slopina pyktis. Kaip jie galėjo taip su manimi pasielgti? Kodėl nemėgina manęs ieškoti? O jeigu aš imčiau jų ieškoti, gal jie man vėl atsuks nugarą?
Žinau savo motinos vardą, žinau, kad ji gyva, bet turiu mylinčią globėją. Ji atstoja mamą, ją taip ir vadinu.
– O jei motina jus susirastų ir bandytų viską paaiškinti?
– Pasakyčiau „labas“, nugaros neatsukčiau. Tačiau ji negalėtų pretenduoti į mamos vietą, nes manęs neaugino. Bet turiu tikrosios mamos pavardę.
– Pats svajojate apie šeimą?
– Pirmiausia karjera, o vėliau būtinai norėsiu šeimos. Globėjai mane išugdė kaip šeimos žmogų.
Gyvenimas užgrūdino ir galbūt ne kiekvienas tradicinėje šeimoje augęs vaikas taip įvertina šeimą. Nenoriu, kad mano likimas ištiktų ir mano vaikus.
Įveikęs tamsiąją gyvenimo pusę supratau, kas yra šviesioji.
