Visgi laidoje tikru sprogdinimo ekspertu jautėsi Seimo narys Andrius Mazuronis, G. Steponavičių pašiepiamai vadinęs gaisrininku.
Nors Marijaus Žiedo komandai susitvarkyti su užduotimi sekėsi gerai, tačiau pačiam vyrui ji grąžino itin skaudžius prisiminimus iš vaikystės.
„Šalia mūsų daugiabučio įvyko didžiulė nelaimė – vaikai atkasė, matyt, dar Antrojo pasaulinio karo miną. Nežinodami, kas tai buvo, jie pradėjo ją rakinėti ir daužyti. Vienas vaikas žuvo vietoje, o kitam buvo nutrauktos kojos. Todėl sprogmenys manęs niekada nežavėjo,“ – pasakojo M. Žiedas.
Po pietų trotilą pakeitė prieštankiniai ginklai. Kol Jogaila Morkūnas juos lygino su senovinėmis filmavimo kameromis, Žydrūnas Savickas džiaugėsi pagaliau gavęs savęs vertą ginklą.
„Visgi jis galėtų būti dar šiek tiek didesnis,“ – apie 22 kilogramus sveriantį granatsvaidį kalbėjo stipriausias pasaulio žmogus.
Labiausiai pratrūko Ramūnas Vyšniauskas, pasipiktinęs kolegų juoku po jo užduotų klausimų apie šaudymą patalpose.
Galiausiai dešimtąją dieną kariuomenėje vainikavo tikrų vyrų ir kariškių apsilankymas karininkų klube bei krepšinio rungtynės.
Įsibėgėjus pirmajam kėliniui, aikštėje daug stipriau atrodė tikrų vyrų komanda, kurios nariai ypač džiaugėsi geru susižaidimu ir bendradarbiavimu.
„Steponavičius daro stebuklus, o Mazuronis – koks centras! Nėra žodžių,“ – žaidimu džiaugėsi R. Vyšniauskas-Vyšniukas, kartu su Ž. Savicku įsijautę į trenerių vaidmenis.
Savo tikslą pasiekė ir J.Morkūnas, kuris siekė pasirodęs aikštelėje neprarasti kamuolio.
