Ligatnės miestelis lietuvius perkėlė į XIX amžių. Tikriausiai ir anuomet šiame miestelyje įsikūrusiame popieriaus fabrike retsykiais įsiplieksdavo tokie pat ginčai, koks įsiplieskė tarp rankomis popierių pagaminti turėjusių šių dienų lietuvių. Iniciatyvos ėmėsi Vytautas, pats sau nusprendęs, kad vaikystės žaidimas, kurį dar prisimena, gali praversti visai komandai. Ar jis buvo teisus?
„Aš pavargau garsiai šaukti, - ištars nusivylęs Robertas. – Juk nieko nepadarysi, kai žmogus girdi tik save...“ Kam bus skirti šie kartūs žodžiai? Ir kiek dar jų bus ištarta senoviniame popieriaus fabrike?
Draugais pavadinti „Didžiojo pasivaikščiojimo“ dalyvių jau niekaip negalėtum. Baigiantis projektui ir nuolat lipant ant kulnų latvių komandai, lietuviai netgi pamiršo savo įprotį prieš kiekvieną užduotį sumušti rankomis. Būti kartu jie nebenori - pernelyg skirtingi kiekvieno interesai. Ar norės visi kartu išleisti sutaupytus pinigus? O gal nuspręs juos palikti prie pergalės spartesniais žingsniais artėjančiai latvių komandai? Pagal projekto taisykles žaidimo pabaigoje visi taškai virs eurais, o pralaimėjusioji komanda savuosius eurus, kuriuos gavo projekto pradžioje, turės atiduoti laimėtojams. Kokią išeitį ras lietuviai?
Nuotaikas lietuvių stovykloje dar juodžiau nuspalvins užduotis vyno rūsyje. Nė vieno taško nesurinkę, jie visiškai nukabins nosis. Ir Robertas nesijaus kaltas, kad vyno nė neparagavo: „Aš visiškai nevartoju alkoholio. Per jį mano gyvenime buvo daug kas išslydę iš rankų. Praradau brangų žmogų, darbą... Buvo diena, kai man reikėjo apsispręsti – egzistuoju taip toliau ar keliuosi ir einu gyventi“.
Pasikeitimų ir šiame projekte daugybė. Sunku pažinti drąsų, emocingą kariūną ir antropologijos studentą Mažvydą, kuris užsisklendė ir, atrodo, nieko daugiau nelaukia – tik realybės šou pabaigos.
Ar pavyks vaikinams išlaikyti tarpusavyje bent jau pagarbų atstumą? Ar susilaikys neįžeidę vienas kito? „Didžiojo pasivaikščiojimo“ atomazga – jau visai arti. Žiūrėkite šį penktadienį, 21.50 valandą, per „Lietuvos ryto“ televiziją.