Psichologė Edita Čekuolienė įsitikinusi – stebėdami tokius „konfliktus“ žiūrovai turi galimybę pasvarstyti, kaip patys elgtųsi vienu ar kitu atveju, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
„Surežisuotų provokacijų matau LNK laidoje „Valanda su Rūta“, tačiau Rūta Mikelkevičiūtė tai daro profesionaliai.
Tokios provokacijos ir turi būti daromos profesionaliai. Tiesioginiame eteryje reikia sumaniai improvizuoti, nes niekada nežinai, kas bus. Jei esi muzikantas, kuris moka vos kelias natas, gerai neimprovizuosi.
Prisiminkime Dmitrijaus Nagijevo „Langus“ (Okna), kuriuose visos situacijos suvaidintos ir išprovokuotos, tačiau žiūrėti į visa tai vis dėlto įdomu. Kodėl? Pirmiausia tai aukšto lygio vaidyba. Tuo, ką matai, gali greičiau patikėti, nei nepatikėti. Man tos situacijos ir netikėti siužetai patiko.
Žiūrovams tai įdomu, nes turi galimybę pagalvoti, kaip elgtųsi vienu ar kitu atveju.
Jeigu kalbame apie J.Smorigino provokacijas, galima jį koneveikti, bet iš tiesų reikia atsigręžti į save ir pagalvoti: kur yra mano silpnybė, kodėl aš taip reaguoju į tai, ką jis pasakė?
Yra žmonių, labai priklausomų nuo kitų nuomonės. Tai nėra stiprybė. Todėl gerai pasitikrinti išgirdus tokias replikas kaip J.Smorigino. Jos gali ne tik pašiaušti plaukus, bet ir sužeisti sielą.
Tokios situacijos nėra žiūrovų kvailinimas. Jos, nors ir suvaidintos, – tikroviškos.
Visuomet reikia galvoti, ko iš to galima pasimokyti. Tai ugdo asmenybę. Todėl už bet kokias tokias situacijas reikėtų dėkoti. Jei iš jos išeisi kaip laimėtojas, būsi paaugęs ir sustiprėjęs. Jei kaip pralaimėtojas, reikėtų analizuoti, kodėl taip yra.
Jei kas nors į eterį paleido keiksmažodį ir aš į jį reaguoju, priskiriu sau, tai yra blogai. Juk nesu šiukšliadėžė, priimanti visus keiksmus, net ir neskirtus tiesiogiai man.
Bet jeigu aš tą keiksmažodį priimu asmeniškai, tuomet turėčiau pagalvoti, kodėl jis mane taip įžeidė ir kodėl patiriu įtampą. Reikia susivokti, kuo esu stiprus ir kuo silpnas.
Kas yra pyktis? Kodėl mes pyktį priimame kaip blogį? Iš tiesų pyktis yra gerai. Kuo daugiau situacijų, keliančių pyktį, tuo geriau.
Žmogus, išgyvenęs skausmą ir kančią, tampa kitoks. Linksmybėmis to nepasieksi.
Ir iš pykčio galima pasimokyti. Jis sukrečia žmones ir turi didelę energiją.
Juk pyktis ir seksualumas turi tą pačią spalvą – raudoną. Jų bendras bruožas – įtampa. O įtampa dažniausiai išprovokuoja ir keiksmažodžius. Tik nereikia iš to daryti dramblio, nes tai rodo tik tai, kad besikeikiantis žmogus jaučia įtampą.“
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
