Linksmakalnyje (Kauno r.) gyvenančios R.Ratkevičienės adresą greitai sužino pasiturintys ir kvaištelėję egzotikos mėgėjai, staiga panorę atsikratyti iš tolimų kraštų atvežtų gyvūnų, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
Nuo šalto lietuviško klimato išgeibusius ar kaprizingų vaikų nukankintus šiltųjų kraštų gyventojus jie atveža gailestingajai Rimai ir čia juos palieka.
Taip R.Ratkevičienės namuose apsigyveno 17 iguanų, keli simpatingi driežai gekonai, viena vandens, kita stepių agamos, vienas sausumos ir 9 vandens vėžliai, žaltys.
Rimos namuose vietos atsirado ir kelioms lietuviškoms varlėms, kurias ji šį rudenį rado sušalusias, leisgyves.
Čia taip pat yra pulkelis užsieniečių tarakonų mutantų: Madagaskaro šnypščiantys, kaukoliniai, marmuriniai, zoofobusai, Afrikos svirpliai ir visas būrys kitokių baisuoklių.
Beveik visus šiuos gyvius ji išgydė ir išslaugė pati nemiegodama naktimis.
„Kartais būdavo, kad pasiimu į lovą, pasiguldau šalia ir klausausi pernakt, ar dar kvėpuoja. O kartais atsisėdu šalia terariumo ir budžiu visą parą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Patriotai“ pasakojo Daktare Aiskauda praminta moteris, įsitikinusi, kad šiems gyvūnams reikia pagalbos ir paramos.
Ji žino, kad priešistorinių gyvūnų palikuonys, grožiu ir meilumu nė iš tolo neprimenantys švelniakailių keturkojų augintinių, simpatijų daugeliui nekelia.
„Tačiau, pavyzdžiui, iguanos yra labai protingos. Tiesa, jų neišmokysi kaip šunų tarnauti ar saugoti namus, bet jos supranta kiekvieną žodį, žvilgsnį ir net suvokia, kaip aš jaučiuosi“, – savo augintinius gyrė Rima.
Visą būrį gyvūnų prižiūrinti moteris prisipažino neturinti laiko nei rūpintis savimi, nei sirgti, o dažnai – net ir miegoti. Ji jau priprato per parą miegoti vos 4–5 valandas ir tvirtina, kad to pakanka.
„Negaliu jiems pasakyti, kad man skauda galvą ar turiu temperatūros. Su ligomis draugauti man nėra kada“, – šypsojosi moteris, savo namuose priglobusi tuos, kuriuos ignoruoja šunų ir kačių gelbėtojai.
Ar yra pasaulyje padaras, kurio ji bijotų? „Galvojau apie tai, – nusijuokė moteris, kuri iguaną gali myluoti ir bučiuoti it švelniakailį kačiuką. – Tokio gyvūno žemėje nėra. Turbūt neišsigąsčiau net ir tigro ar liūto.“
Rima pasakojo gyvūnus mylinti nuo vaikystės. Mergaitė į namus tempdavo visus susižalojusius ar pasiligojusius šunis, kates, ežius, varles. Veterinaras tėvas leisdavo juos gydyti namuose, tačiau nuosavo gyvūno vaikystėje Rima neturėjo.
„Kažkada seniai, prieš Naujuosius metus, nusipirkau driežą – vandens agamą, kurios labai norėjau ir ilgai ieškojau“, – pasakojo Rima, už savo pirkinį 1992-aisiais paklojusi 800 litų.
Tačiau gyvūnui jos namuose nepatiko, jis nustojo ėsti ir pasiligojo. Agamos šeimininkė puolė ieškoti veterinarų, galinčių padėti, tačiau Lietuvoje neatsirado specialistų, išmanančių driežų ligas.
„Verkiau kruvinomis ašaromis“, – prisiminusi savo augintinį graudinosi Rima, iš veterinarų sulaukusi patarimo mokytis prižiūrėti ir gydyti egzotinius gyvūnus.
Nuo tada R.Ratkevičienė ryžosi savotiškam žygdarbiui – padėti žmonių išduotiems driežams, smaugliams, gyvatėms ir netgi krokodilams.
Dabar savamokslė veterinarė yra ne tik perskaičiusi krūvas knygų ir straipsnių, bet ir bendrauja su garsiausiais pasaulyje laukinių gyvūnų tyrimų institutais, skaito naujausius mokslinius darbus ir taiko juos praktiškai. Su Rima konsultuojasi visos Lietuvos veterinarai, kai reikia gydyti egzotinį gyvūną.
Apie Rimą pasklido gandas per visą Lietuvą. Ilgainiui moteris pati net nepastebėjo, kaip aplinkui pradėjo ropinėti būrys mažųjų slibinų – kone visas zoologijos sodo reptilijų skyrius.
Moters pagalbos pradėjo prašyti ne tik egzotinius gyvūnus auginantys žmonės, bet ir gyvūnų parduotuvės. Iki šiol pas ją visi neša nusibodusius, vaikų nukankintus ar pasiligojusius gyvius. Juos moteris slaugo dienomis ir naktimis.
„Vieni gyvūnai žmonėms nusibosta, kiti pasensta, tampa nebegražūs, tretiems rachitas išsukinėja kojas. Tokius ir suveža man“, – pasakojo geradarė, besipiktinanti, kad mūsų šalyje nėra įstatymo, draudžiančio bet kam įsivežti laukinius gyvūnus.
Gali būti, kad šių gyvūnų pas Rimą daugės. Moteris tvirtina, kad vien iguanų augintojų Lietuvoje yra apie 1600, iš jų 1200 ji teigė pažįstanti.
Iguanos – švelniausi padarai, kuriuos Rima yra priglaudusi, išgydžiusi ar globojusi. Moters namuose net 17 metų gyveno egiptinė kobra, su kuria augo ir Rimos sūnus.
„Ji buvo daugiau nei 280 centimetrų ilgio, bet niekada niekam problemų nekėlė, – šypsodamasi pasakojo moteris, leidusi mažamečiam sūnui grindimis šliaužioti šalia vienos pavojingiausių pasaulio gyvačių. – Kobros labai protingos, jas galima visko išmokyti ir pripratinti prie rankų. Jei kobra soti, ji niekada nieko nepuls.
Indijoje nuo senovės gimus kūdikiui šeimai dovanojamos kobros, jos auga kartu su vaikais. Kobra prisiriša prie žmogaus kaip šuo ir nieko svetimo neįleidžia į savo teritoriją.“
Sūnus, kuriam dabar 24-eri, jau sukūrė savo šeimą. Moteris juokdamasi sakė, kad jos atžala jokių gyvūnų neaugina – pakankamai prisižiūrėjo ir prisiglobojo gyvendamas su motina, kol sukako 18-a.
„Dar turėjau Nilo varaną. Jis taip pat gyveno palaidas kartu su kitais gyvūnais“, – vardydama augintinius toliau stebino moteris.
Tačiau didžiausias netikėtumas – Rimos prisipažinimas, kaip ji miegojo vienoje lovoje su krokodilu.
„Krokodilas buvo mažiukas, 139 centimetrų ilgio. Miegodavau su juo lovoje, nes pats įlipdavo pas mane ir atsiguldavo. Sakydavau jam: „Palauk, reikia išsitiest lovą, nes netilpsim abu“, – juokdamasi pasakojo moteris. – Imdavau jį ant rankų, bučiuodavau, jis su visais kartu vaikščiodavo.“
Gal dėl tokių keistenybių subyrėjo ir moters santuoka? Koks vyras atlaikytų mažųjų slibinų konkurenciją?
„Išsiskyriau prieš daugybę metų, dar iki nepriklausomybės atgavimo. Tačiau skyrybų priežastis tikrai nebuvo šie gyvūnai“, – pasakojo moteris. Kai vedė sūnus, ji liko viena.
Rima prisipažino neturinti laiko žvalgytis į vyrus. „Šie gyvūnai ir yra mano šeima“, – teigė moteris, nė kiek nesikremtanti dėl savo gyvenimo. Kitokio ji net neįsivaizduoja.
„Man nesinori nei kitokio gyvenimo, nei kito užsiėmimo. Nenoriu su niekuo bartis. Nieko nėra maloniau, nei prisiglausti prie sveikstančio gyvūno arba išvysti džiaugsmą šeimininko akyse, kai atiduodi išgydytą augintinį“, – tvirtino pašnekovė.
„Kartais džiaugiuosi naktį gavusi pamiegoti tris keturias valandas, – atsiduso ji ir prasitarė, kad būna naktų, kai išvis neina miegoti: – Jei suserga kuris nors gyvūnas, reikia budėti, laiku vaistus sušerti. Tuomet net lovos nesikloju, pasistatau kėdę ir budžiu tarsi prie vaikų.“
Moteriai kol kas pavyko išgelbėti beveik visus gyvūnus, kuriems reikėjo pagalbos.
„Na, nebent atneša kokį visiškai nukankintą, vos judantį ar kvėpuojantį“, – apgailestaudama pasakojo moteris, verkianti dėl kiekvieno nelaimėlio netekties.
Rimai savi gyvūnai pranašesni už Lietuvoje populiarius šunis ir kates.
„Jie žmogui neneša jokių ligų, nuo jų niekuo neįmanoma užsikrėsti. Be to, jie visi geri – kas duoda maisto, tas ir geras žmogus, – neįprastų savo augintinių pranašumus vardijo moteris, tikinanti, kad taip pat lengvai galima prisijaukinti net krokodilą – laiku pašerk, ir jis bus geriausias draugas, su kuriuo galima maudytis baseine. – Tik vargo su jais ne mažiau nei su kitais lepūnėliais.“
Specialias lempas, skirtas gyvūnams šildyti šaltuoju metų laiku, Rima užsako net iš Kanados. Tai tik dalis išlaidų, skirtų vienam gyvūnui.
Moteris skaičiuoja: „Jei sugalvojote auginti mažytę iguaną, be sumokėtos už ją sumos, reikės įsigyti terariumą, vitaminų, lempą, šildomų paklodžių ir dar galybę kitų dalykų. Visi kartu jie kainuos apie 1000 litų.
Iguanos – medžių gyventojos. Šie driežai mėgsta laisvę, jiems reikia daug judėti.
Bet kai pavasarį ar rudenį butai dar nešildomi, joms šalta, todėl reikia specialaus terariumo su lempomis.“
Pernai moteris įkūrė viešąją įmonę „Driežo namai“, kuri egzotiniams gyvūnams yra ir viešbutis, ir klinika, ir prieglauda.
„Net ir skurstantys žmonės myli šunis ar kates ir stengiasi jiems pagelbėti. Tikiu, kad žmogus gali mylėti visus gyvūnus.
Nemanau, kad žmonės labai pyks, jei valstybė nuspręs man padėti“, – visuomenės supratimo ir pagalbos tikisi mažuosius siaubūnus globojanti Rima.
