„Kas formuoja tapatybę? Ar autoritetai ir vedliai, ar plebėjai ir minia? Jeigu minia, tai mes šiuo metu turime tokią chamišką, vartotojišką tapatybę. Apgauk savo artimą, pasiglemžk jo turtą, užsidirbk, rūpinkis tik savimi ir savo šeima, atostogauk, džiaukis – tai yra tokia vergo, kuris tik ką išsilaisvino, kuris nori kitus pavergti bei apgauti, sukto ir kombinuoto žmogaus tapatybė.
Aš nenorėčiau, kad Lietuva būtų su tuo tapatinama. Tai yra sindromas, virusas, liga. Norėčiau tikėti, kad mes pamažu sveikstam. Galbūt ta emigracijos banga kažkuria prasme prisidės prie sveikimo, kai žmonės pamatys natūralias visuomenes, pamatys normalų mecenavimą, tiek sergančių vaikų, tiek menų, tiek kultūros rėmimą. Ir galbūt grįš jie ar jų vaikai ir supras, kad kitaip nebus, kad mes negalime iš Lietuvos tik imti, reikalauti, negalime spekuliuoti pašalpomis, gaunamomis svetimose šalyse. Gal supras, kad esame sveiki, gudrūs, apdovanoti išmintimi bei darbštumu. Gaila, kad kartais tai užmirštame. Taigi esu tos užmirštos tapatybės šalininkas“, – sako teatro ir kino režisierius, rašytojas Vytautas V.Landsbergis.
Pokalbis su juo – laidoje „Tapatybė.LT“ laidoje šį šeštadienį per pasaulio lietuviams transliuojantį kanalą „LRT Lituanica“.
Pasak neseniai kūrybinius vakarus Amerikos lietuvių bendruomenėse surengusio V.V.Landsbergio, stiprinant ryšius tarp tautiečių būtina ypač daug dėmesio skirti jaunajai kartai.
„Vasaromis Čikagoje vaikams darau kino stovyklas ir tų stovyklų metu, kai mes nagrinėjame kokią nors partizaninę temą arba Lietuvos istorijos temą ir kai vaikai sukuria trumpą filmuką pagal kokią nors partizanų dainą, jiems Lietuva tampa daug artimesnė, nei perskaičius 50 tomų apie Lietuvos istoriją. Nes vaikas vaidino partizaną, dainavo jo dainą, naktį sėdėjo bunkeryje. Ir jeigu jam kas nors pasakys, kad partizanai buvo banditai, jis gali nemenkai supykti. Tokiu būdu vaikui Lietuva tapo jo patirtimi.
Todėl Lietuvių fondui pasiūliau padaryti tarptautinį lietuvių jaunimo trumpų istorinių filmų festivalį, su kuriuo galėtume apvažiuoti visas lietuvių bendruomenes. Pastebėjau, kad, kai važinėju po mokyklas ir rodau savo sukurtus partizaniškus filmus, tai vaikai juos priima pagarbiai, bet jie neveikia taip stipriai, kaip vaikų sukurtas 5 minučių filmas. Neprofesionalus, bet su tokia įtaiga! Vaikams iškart tampa įdomu.
Mes turime žmones užkrėsti Lietuvos virusu. Ir reikia daryti tokius media daiktus, kuriuos mėgsta jaunimas. Tu negali priversti jaunimo skaityti knygas, eiti į kraštotyros žygius ar rinkti tautosaką. Reikia kalbėti jaunų žmonių kalba“, – samprotauja V.V.Landsbergis.
Vilniaus universitete baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą, Tbilisyje studijavęs kino režisūrą, o Niujorke kino kalbos mokęsis pas Joną Meką, V.V.Landsbergis laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams prisipažįsta, jog labiausiai jį įkvepia asmenybės, savo idėjomis bei darbais prisidėjusios prie kolektyvinės sąmonės formavimosi. Vienas iš V.V.Landsbergio autoritetų – Orvidų akmens muziejaus įkūrėjas Vilius Orvidas.
„Mums reikia ieškoti būdų susipažinti, reikia atstatyti simpatiją vienas kitam. Nes dabar mes esame kaip vaikai, kuriems mama nedavė pakankamai daug pyrago, todėl jie supyko ir išsiskirstė. Ir kurie dar sako, kad nemėgsta mamos ir kad patys sau nusipirks pyragą. Iš tikrųjų, reikia suprasti, kad mama serga ir kad reikia ją gydyti, jai padėti.
Jeigu užsidirbai, nupirk vaistų ir juos išsiųsk. Važiuok, kurk verslą, įsivaikink vaiką iš vaikų namų, atrask bent kažkokį ryšį su Lietuva. Ne kalbėjimas apie Lietuvą, o kažkokio daikto sutvėrimas yra labai svarbus dalykas“, – pastebi V.V.Landsbergis.
„Tapatybė.LT“ – jau šį šeštadienį per „LRT Lituanica“ 23.15 val. Lietuvos laiku, 21.15 val. Londono laiku, 16.15 val. Niujorko laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.
