Nedideliame, bet jaukiame Janutų bute sostinės Antakalnio rajone gyvenimas verda nepriklausomai nuo to, ar yra svečių, ar ne. Į fotosesiją, surengtą šeimos miegamajame, braunasi pirmaklasė Ulijona, ypač paslaugus vyras operos solistas Algirdas, šuo Roleksas ir katė Gata.
Vėliau prisideda namo grįžusi vyresnioji dukra Ieva.
„Gal reikia kaukės? O gal ledo ritulio lazdos? Gal nori stikliuko degtinės? Tuoj tau į lovą atnešiu bulvinių blynų“, – neatlyžta Rūtos sutuoktinis.
Jis dalyvauja ir pokalbyje, patikslindamas žmonos atsakymus ir papildydamas savomis istorijomis.
– Ar gerai miegate?
R.Janutienė: Tai priklauso nuo Januto (R.Janutienė visuomet taip vadina savo vyrą. – Aut.). Vienai miegoti blogiau. Pilnatis manęs neveikia, nors mano vyras sako, kad veikia. Manau, pilnatis veikia tik mano būdravimą.
Tiesa, naktimis į mūsų lovą atsliūkina Ulijona ir iš ryto baisiausiai nustebusi klausia: „O kaip aš čia atsiradau?“ Kai niekas netrukdo, aš miegu gerai.
– Ar mėgstate gulėdama lovoje žiūrėti televizorių?
R.J.: Mėgstu žiūrėti televizorių ir užmigti jį žiūrėdama ne lovoje, o ant sofos svetainėje, nes miegamajame televizoriaus nėra.
Janutas tikėjosi mane paversti išsilavinusiu žmogumi ir rodydavo man filmus, kuriuos privalau pažiūrėti.
Vieną iš jų – „Kvailių laivą“ (1965 m. pastatyta JAV drama. – Red.) – esu žiūrėjusi gal septynis sykius ir kaskart iki vienos ir tos pačios scenos. Toje vietoje, kur jūroje ilgai plaukia laivas, kaskart užmiegu.
– Kas lengviau: atsikelti ar užmigti?
R.J.: Mėgstu rytą, man lengviau atsikelti, bet dėl to vakarais turiu prisiversti eiti anksčiau miegoti. Tačiau jei yra su kuo smagiai leisti laiką gurkšnojant vyną, galiu vakaroti ilgai ir netgi naktinėti. O jei man rodomas filmas, kuriame labai ilgai plaukia laivas...
A.Janutas: Patikslinu – ne prisiversti anksčiau eiti miegoti, bet visus kitus priversti eiti anksti miegoti. O išgėrus vyno nemigą ištverti lengviau.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
R.J.: Su Janutu. Buvau užkietėjusi senmergė, todėl stacionarus vyriškis man buvo nepaprastas atradimas. Toms, kurios to nepatyrė, siūlau kuo ilgiau senmergiauti, nes vėliau tai padaro neišdildomą įspūdį. Vyras yra žmogus, pilnas neįkainojamų gėrybių: jis tinka ir šilumai, ir pokalbiams, ir intelekto lavinimui, ir dar kai kam.
A.J.: Toks panašus į „Fairy“.
R.J.: Mano vyras yra antras, su kuo dalijuosi lova. Paprastai aš lūžtu pirmoji, tada ant manęs atsigula katė Gata, po valandos kitos eina miegoti Janutas.
Kai pasigirsta jo pirmasis knarkimas, atsargiai atsliūkina šuo Roleksas ir būtinai atsigula miegoti prie Algio galvos.
Paryčiais nežinia kaip mūsų lovoje atsiranda Ulijona ir dar atsineša pulką žaislinių arklių. Galiausiai atsibundame penkiese su priedais.
– Kiek valandų miego per parą jums užtenka?
R.J.: Aštuonių valandų pakanka. Šiuo klausimu geriausiai yra pasakęs Napoleonas Bonaparte’as: „Tinginiams reikia 9 valandų miego, moterims – 8-ių, o vyrams – 7-ių.“
– Ką mielai susapnuotumėte?
R.J.: Kaip man pasufleravo Janutas, žydrą varną ir rožinį begemotą.
– Kai atsibundate, maloniausia matyti...
A.J.: Sugedusį žadintuvą.
R.J.: Man maloniausia matyti, kad visi dar miega, o aš galiu tyliai išslinkti iš miegamojo ir dirbti, dirbti, dirbti. Kaip Leninas.
A.J.: Mane tai varo į depresiją, bet taip ir yra. Ji keliasi penktą ryto ir eina dirbti.
R.J.: Gerai, tuomet kitas atsakymas – atsibudus maloniausia matyti mėlyną jūrą ir saulėtą dangų.
Kai pabundi ir galvoji, kad jau reikia keltis ir eiti dirbti, paaiškėja, jog gali drybsoti kiek tinkamas – keltis kada nori, veikti ką nors malonaus, mėgautis saule, jūra ir nematyti aplink nė vieno pažįstamo veido. Visa tai patiriu su šeima atostogaudama Gran Kanarijoje.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
R.J.: Nenorėčiau pabusti veidu į mišrainę ir pamatyti gretą gulinčios kažkieno pusiau nugraužtos vištos kulšies.
– Neįprasčiausia vieta, kurioje esate užmigusi?
R.J.: Esu užmigusi Zenono Vaigausko spaudos konferencijoje po vieno rinkimų skandalo. Pamenu, ilgai knapsėjau klausydamasi viena nata beriamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko kalbos, kol užmigau. Beje, kartu su manimi numigo ir šalia sėdintis režisierius Raimundas Banionis.
A.J.: O aš esu užmigęs koncerte. Savo koncerte, kuriame turėjau dainuoti ariją. Vyko gastrolės po Vokietiją, gal 11 koncertų iš eilės. Dainavome Josepho Haydno oratoriją „Pasaulio sukūrimas“.
Kūrinys ilgas, nuobodus, o mano partija tik pradžioje ir pabaigoje. Kol jos sulaukiau, sėdėdamas scenoje saldžiai užmigau.
Staiga pabudau ir pamaniau, kad man reikia dainuoti. Tačiau paaiškėjo, kad pabudau per anksti ir užtraukiau savo ariją ne laiku. Po koncerto „Frankfurter Allgemaine Zeitung“ rašė, kad tenorui Algirdui Janutui savo rečitatyvą teko pakartoti.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Lovoje verda visas mūsų gyvenimas: mes valgome, skaitome, geriame arbatą, kavą ar dar ką nors. O mano vyras lovoje gali gyventi visą laiką – kuo ilgesnė naktis, tuo jam geriau.
– Ką darote, jei neužmiegate: geriate migdomuosius, skaitote knygą, bandote skaičiuoti iki šimto?..
– Skaičiuoti iki šimto pernelyg nuobodu. Migdomųjų irgi negeriu, nes turiu migdomąjį filmą, kaip jau minėjau, „Kvailių laivą“.
Dar turiu keletą migdomųjų knygų, kurias esu skaičiusi kelis kartus, bet vis tiek nepamenu, kas jose parašyta.
