Televizijos kanalas „Discovery“ per realybės šou „Surakinti“ (Tethered) pristatymą Londone suteikė galimybę keliems žurnalistams iš viso pasaulio savo kailiu išmėginti, ką reiškia gyventi susirakinus grandine su partneriu, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
Įsitikinau – tai atrodo paprasta ir net juokinga, bet tik ne tuomet, kai tai patiri savo kailiu.
Sraigtasparnio sukelti vėjo gūsiai į kelių metrų aukštį pakelia sausą žolę ir šakas. Milžiniškas dulkių debesis priverčia Robą priklaupti ir prisidengti galvą, kad į akis nepripūstų smėlio.
Robas Greenfieldas – aplinkosaugininkas, daug dėmesio skiriantis visuomenės švietimui. Didžiąją dalį laiko jis praleidžia keliaudamas po įvairias laukines ir gyvenamąsias vietas. Nuo įprastų kelionių jos skiriasi tuo, kad Robas stengiasi visiškai neišleisti pinigų arba išleisti jų kuo mažiau.
Jis renka maistą iš konteinerių, rengiasi dėvėtais drabužiais, miega vietose, už kurias nereikia mokėti, ir prisigalvoja kitokių gudrybių.
Vos sraigtasparnis paliečia žemę, iš jo iššoka kresnokas žmogėnas.
Linksmai nusiteikęs nekilnojamojo turto agentas Kevinas apsirengęs taip, kad į jį neatkreiptum dėmesio didmiesčio centre ar golfo klube.
Tačiau viduryje milžiniškų pelkių, kuriose knibždėte knibžda krokodilų, jis atrodo mažų mažiausiai keistai.
Išvydęs Keviną būsimas jo porininkas Robas nesulaiko plataus šypsnio. Taip prasideda valkatos įgūdžių turinčio aplinkosaugininko ir savimi pasitikinčio turtingo verslininko pažintis.
Po akimirkos jie bus surakinti pusantro metro ilgio grandine ir rankose turėdami vos kelis įrankius privalės išgyventi dešimt dienų.
Per tą laiką Robas ir Kevinas negalės atsisegti ir atsitraukti nors kiek toliau viens nuo kito.
Visa tai, ką patirs „Discovery“ šou herojai, išmėginau ir aš.
Pirma mintis, kuri šovė į galvą, – kas čia tokio. Praleisti dieną gamtoje su prie šono esančiu kolega tikrai nebus sudėtinga.
Ir išties surakinti su kolega iš Latvijos eidami pirmąjį kilometrą turėjome apie ką kalbėti, diskutuoti, juokauti. Ir šiaip viskas buvo puiku. Netgi tuomet, kai teko kartu spręsti, kiek pasiimti vandens ir kas jį neš, ginčų nekilo.
Sutarėme, kad visa tai turi tilpti į kišenę ir sverti tiek, kad nebūtų sunku eiti.
Į plastikinį maišą supiltas vanduo greitai rado vietą mano striukės nugaroje esančioje kišenėje. Nelabai patogu, bet kad tik tokių bėdų būtų mūsų gyvenime.
Antra valanda taip pat neprailgo. Vis dar įdomu ir vis dar viskas nauja. Norisi tiesiog gerte gerti visas išgyvenimo misijos žinias, kurias mums perduoda buvę britų specialiųjų pajėgų kariai.
Kiek sudėtingiau buvo susiderinti šokant per upelį ir lipant per buomus. Žmogus vis dėlto yra būtybė, kuri įpratusi vaikščioti ir gyventi be balasto. Tad net paprasčiausi veiksmai pradžioje atrodė sudėtingi ir atėmė daug energijos.
Bene juokingiausia, kai užsimiršęs, kad turi porininką, bandai šokti per griovį ar lipti per kliūtį. Tuomet ant žemės dažniausiai griūva abu. Ir tik po kurio laiko pripranti derinti veiksmus ir dirbti kartu.
Nors ilgainiui gana nesunkiai prie to priprantama, psichologinės bėdos niekur nedingsta.
Artėjant vakarui žurnalistų poros buvo sukeistos – vietoj latvio man teko kolega rusas Artiomas. Puikus ir mielas žmogus, su kuriuo susibičiuliavome dar iš vakaro.
Bendrą kalbą radome greitai – kalnai, kelionės ir panašus gyvenimo būdas. Nesiliovėme kalbėtis ir surakinti metaline grandine.
Kita užduotis buvo įkurti ugnį. Išbandymas prasidėjo, kai pradėjome rinkti medieną. Aš įpratęs rinkdamas prakuras lipti į medį ir laužyti sausas šakas.
Suprantu, kad čia to padaryti nepavyks. Vargiai mudu kartu įliptume. Tenka sausų šakų ieškoti pažemiu.
Artiomas prisirenka šlapių pagaliukų ir jaučiasi atlikęs savo darbą. Pasiūlau mesti tą kvailą idėją ir rinkti tai, kas užsidega greitai ir užtikrintai. Kilus ginčui suprantu, kad reikia rinktis: arba bandome įkurti laužą iš šlapių malkų, arba pykstamės. Įtikinti ir perkalbėti nepavyks.
Renkuosi pirmą variantą. Pyktis nesinori. Pradedame kurti laužą. Suprantu, kad nieko gero – niekas taip laužo nekuria. Ir vėl reikia rinktis. Mėginu įtikinti bičiulį, kad būtina elgtis kitaip.
Panašių situacijų per kelias valandas pasitaikė ne viena ir ne dvi. Daugeliu atvejų gelbėjo apsisprendimas pakentėti.
Puikiai suvokiau, kad po kelių valandų su kolega vėl vaikščiosime atskirai ir viskas grįš į savo vėžes.
Nežinau, kaip viskas būtų pasisukę, jeigu mums su Artiomu, kaip ir šou dalyviams, būtų tekę taip gyventi ne keletą valandų, o ištisas dešimt parų.
Ir ne sėdėti vienoje vietoje, o eiti daugybę kilometrų, ieškoti maisto ir gelbėtis nuo pavojų.
Regis, toks paprastas dalykas kaip sukaustymas grandine daug ką pakeičia. Kol pats neišbandai, tai atrodo juokinga ir paprasta.
O po tokių išbandymų suvoki, kad tiek Robas, tiek Kevinas turėjo daug iškentėti, kad pasiektų kelionės tikslą.
Didžiausias iššūkis jiems buvo psichologinis. Nugalėti save ir rasti bendrą kalbą, kad išgyventum.
Išgyvenimo šou matomas ir Lietuvoje
„Surakinti“ (Tethered) – šešių serijų išgyvenimo šou. Šiame projekte du nepažįstami žmonės, surakinti beveik 2 metrų grandine, turi išgyventi sudėtingomis sąlygomis.
Tačiau tikrasis iššūkis yra ne sunkiai pakeliamas karštis, pelkės, tykantys krokodilai ar lokiai, o būtinybė išgyventi kartu su visiškai skirtingu žmogumi.
Neturėdami įprastų šiuolaikinio pasaulio patogumų dalyviai priversti pasitelkti visą išmonę ir išmokti dirbti kaip komanda.
Televizijos kanalas „Discovery“ išgyvenimo šou „Surakinti“ pradėjo rodyti spalio 5 d. Lietuvos žiūrovai jį gali žiūrėti kiekvieną sekmadienį 22 val.
