Valinskų šeima turi tradiciją – su senų gerų draugų kompanija savaitei pabėgti į sodybą, kurioje visi, kas gali, išsižada net mobiliųjų telefonų, kad niekas netrikdytų. Tačiau tokia savaitė jau praeity, rašo žurnalas „TV antena".
Šiuo metu A.Valinskas, kaip ir kiti prodiuseriai bei laidų vedėjai, jau planuoja rudens darbus.
Vienas jų – naujas intelektinis žaidimas „Auksinis protas“, kurį A.Valinskas ketina vesti su žurnalistu Andriumi Tapinu.
– Ieškosite protingiausio Lietuvos žmogaus? – paklausiau A.Valinsko.
– Kaip nusako ir pats pavadinimas, ieškosime Auksinio proto – intelektualiausio arba geriausiai pažįstančio pasaulį. Todėl jo laukia Lietuvoje dar nebūtas prizas – kelionė aplink pasaulį.
– Kaip vyks žaidimas?
– Tai tarsi intelektinių žaidimų daugiakovė, susidedanti iš 4–5 skirtingų rungčių.
Jį pradės šeši žaidėjai, bet finale liks tik vienas. Žaidžiama bus ir asmeniškai, ir kolektyviai. Beje, ne viską lems vien žinojimas. Laimėti padės ir pasirinkta strategija, ir taktika.
– Tai originalus TV projektas?
– Taip, tai mūsų komandos sukurtas žaidimas, tokio Lietuvoje dar tikrai nėra buvę.
– Pastaruoju metu jums įdomiausia televizijos laida – intelektiniai žaidimai ir viktorinos?
– Visus kitus žanrus jau esu išbandęs – nuo muzikinių iki realybės šou. Buvau ir pokalbių laidos vedėjas, ir informacijos šou esu save išmėginęs, jei prisiminsime „Dviračio šou“ pradžią.
Dabar intelektinių kovų sąjūdis visuomenėje itin populiarus. Turiu galvoje proto mūšius. Todėl tokia televizijos laida kaip „Auksinis protas“ privalo būti. Tie žmonės, kurie mėgsta šį žanrą, nusipelnė geros, kokybiškos laidos.
– Prizas – kelionė aplink pasaulį – net kelia pavydą. Ar pats esate apkeliavęs Žemės rutulį?
– Oi, ir net ne vieną kartą. Tik, žinoma, ne vienu sykiu. Tokiai kelionei reikia ir laiko, ir ryžto, ir pinigų.
Kelionė, kuri laukia Auksinio proto, truks dvi savaites. Ji bus sudaryta iš 7–8 skrydžių su persėdimais. Keliautojas apsistos keliuose žemynuose.
Net ir labai mėgstantis keliauti žmogus vargiai sau gali leisti tokią kelionę. Vien pasakymas „Skrisiu aplink pasaulį“ skamba drąsiai. Juk kelionėse dažniausiai aplankome vieną ar dvi šalis.
– Ar niekur nepasitikslinęs žinote, per kiek laiko dabar galima aplėkti Žemės rutulį?
– Jei skristume 1000 kilometrų per valandą greičiu, aplink pusiaują, kurį sudaro 40 tūkstančių kilometrų, užtruktų maždaug 40 valandų.
Bet jei skristume viršgarsiniu lėktuvu, kurio greitis 2500 km per valandą, užtruktume 16 valandų.
– Oho, koks tikslus atsakymas!
– Tikėdamasis tokio jūsų klausimo pasidomėjau iš anksto. (Juokiasi.)
– Ar pačiam tokio prizo nepavydu?
– Mane ima ne pavydas, o džiaugsmas, kad nugalėtojui galėsime įteikti tokį unikalų prizą. Tikiuosi, tai paskatins dalyvauti žaidime kuo daugiau žmonių.
Kadangi laimės tik vienas, greičiausiai jam daugybė žmonių pavydės ir baltu, ir juodu pavydu.
Kad ir koks būtų prizas, visuomet atsiranda niurzglių, kurie visur įžvelgia juodąją pusę – netikra, apgaus, neduos. Būsimajam Auksiniam protui jau iš anksto noriu palinkėti gero skrydžio!
– Žodis „kelionė“ jums turbūt sukelia ne vien džiaugsmingas sąsajas. Iš vienos kelionės negrįžo geras jūsų draugas ir kolega Gintaras Ruplėnas.
– Maniau, kad skausmas dėl Gintaro netekties atlėgs greičiau. Bet jį prisimenant niekaip nenuslenka jaudulio kamuolys gerklėje. Beveik nėra dienos, kad jo neprisiminčiau. Tai atsitinka labai dažnai – net per dažnai.
Tiesą sakant, koks skirtumas, ar tai atsitiko kelionėje, ar kokioje nors sodyboje, žvejyboje. Juk tai galėjo nutikti ir namuose.
Prieš kelias dienas su panašia diagnoze į ligoninę buvo išvežtas kitas mano geras bičiulis. Šie įvykiai ir jaudina, ir gąsdina, o kartu sukelia prisiminimus.
Visa tai, ką esame išgyvenę kartu su Gintaru, buvo nugulę atminties stalčiuje.
Po tragedijos nusipūtė praeities dulkės, vėl iškilo daug prisiminimų apie tai, kaip dirbome televizijoje, kaip statėme namą, kaip šokome vienas kito vestuvėse, kaip kartu auginome vaikus. Man vis dar sunku apie tai kalbėti.
– Jums buvo sunku kalbėti ir per G.Ruplėno laidotuves.
– Kadaise mes gyvenome kone kaip sutuoktiniai, beveik bendrame name – gretimuose siena sujungtuose kotedžuose.
Būdavo ir gražių, šviesių dienų, ir pykčių, kivirčų – visko, kaip tikroje šeimoje.
Tačiau tuštumą pajunti ne tada, kai esi susipykęs ar nutolęs.
Tuštuma atsiveria tada, kai žmogaus, su kuriuo buvo susijusi labai didelė tavo gyvenimo dalis, nebelieka.
Prisiminus tai vėl kyla emocijos, akyse tvenkiasi ašaros. Bet aš jų nė kiek nesigėdiju. Gaila, kad taip netikėtai baigėsi mūsų bendras gyvenimo etapas.
– Dirbate pasaulyje, kuriame galioja legendinio grupės „Queen“ atlikėjo Freddie Mercury išdainuota frazė „Show must go on“ (Šou turi tęstis). „Dviračiui“ teks riedėti be Gintaro. O jei komanda pakviestų jus prisidėti prie jų, ką atsakytumėte?
– Pirmiausia reikia atsakyti į du klausimus. Ar iš tiesų noriu antrą kartą bristi į tą pačią upę? Ir ar ta upė nori, kad į ją būtų vėl brendama? Kol kas net nesvarsčiau tokios galimybės.
Kadaise, prieš 20 metų, buvo padaryta labai gera pradžia ir ji vis dar tęsiasi.
Džiaugiuosi „dviratininkų“ sėkme. Man vis dar skauda dėl jų pralaimėjimų – nepavykusių siužetų ar kitų kūrybinių nesėkmių, kurių pasitaiko visiems. Neklysta tik tas, kas nedirba. O man vargu ar reikėtų bristi į tą pačią upę.
– Kur tęsis jūsų šou naująjį sezoną?
– Kadangi pernykštis mūsų, mokytojų ir teisėjų, duetas su Inga „Lietuvos balse“ patiko ne tik prodiuseriams, bet ir dalyviams, šį sezoną vėl esame pakviesti į šį projektą. Jau nemažą darbo dalį esame ten nudirbę.
Kitas didelis projektas – jau apkalbėtas „Auksinis protas“ LRT televizijoje.
Na, nemažai laiko atima ir naujasis Ingos albumas.
Ji juos leidžia kas antri metai. Kartu turime labai įdomių sumanymų ir šiuo metu kaip tik juos įgyvendiname. Štai ir dabar skambina Inga ir sako, kad reikia pakeisti kelias dainos eilutes.
– Galbūt naujajame albume kartu ir dainuojate?
– Yra viena problema – nors Inga dainuoja daugiau, bet aš dainuoju geriau. Nenoriu jos nustelbti ir nelendu su ja į sceną. (Juokiasi.)
Tiesą sakant, esu dainavęs ir su Inga, ir su Žilvinu Žvaguliu. Bet jei gali be scenos, o scena – be tavęs, tai ir nesiveržk į ją. Kitaip sakant, jei gali nedainuoti, nedainuok. Kol kas aš to nedarau.
Tiesa, man tam reikia milžiniškų pastangų. (Juokiasi.) Matyt, pagaliau atėjo branda.
